SUTARTIS DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų frakcija „Vardan
Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija,
įgaliotos savo partijų vadovaujančių struktūrų ir
vykdydamos Lietuvos žmonių valią, išreikštą 2024 m. Lietuvos Respublikos
Seimo rinkimuose,
pažymėdamos būtinybę užtikrinti stabilų, atsakingą ir socialiai teisingą valstybės
valdymą sudėtingos geopolitinės, ekonominės ir socialinės įtampos sąlygomis,
atsižvelgdamos į tai, kad neapibrėžta geopolitinė situacija ir augantys
pragyvenimo kaštai kelia piliečiams pagrįstą nerimą,
gerbdamos Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje įtvirtintus atviros,
teisingos, darnios pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus orumo,
demokratijos ir valdžių padalijimo principus,
pabrėždamos būtinybę stiprinti tautos dvasią, lietuvių kalbą, kultūrą, istorinę
atmintį, pilietinę tapatybę ir visuomenės atsparumą informacinėms, hibridinėms bei
kibernetinėms grėsmėms,
puoselėdamos tautinę santarvę, dialogo kultūrą, žmonių orumą, lygiateisiškumą,
pagarbą šeimai, darbui, iniciatyvai ir savivaldai,
atsižvelgdamos į rusijos agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos nacionalinio saugumo
poreikius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir būtinybę stiprinti
transatlantinį ryšį,
siekdamos suformuoti naują koalicinę Vyriausybę, kurios programa būtų
įgyvendinama konkrečiais, pamatuojamais ir finansiškai pagrįstais sprendimais,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 40 straipsnio 1 dalimi,
susitaria veikti bendram Lietuvos žmonių labui ir sudaryti koalicinę Lietuvos
Respublikos Vyriausybę.
Susitariančiosios šalys įsipareigoja kokybiškai ir sparčiai įgyvendinti Seimo
tvirtinamą XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, užtikrinant Lietuvos
saugumo poreikius, tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš rusijos agresiją ir jos
integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO, įgyvendinant kompleksines šeimos
stiprinimo priemones, skirtas spręsti sparčiai prastėjančią šalies demografinę situaciją.
Koalicinėje sutartyje numatyti prioritetai ir sprendimai detalizuojami Vyriausybės
programoje bei priemonių įgyvendinimo plane.
BENDRIEJI PRINCIPAI
1. Susitariančiosios šalys bendrą veiklą grindžia tarpusavio pagarbos,
dalykiškumo, pasitikėjimo, atvirumo, lygiateisiškumo ir politinės atsakomybės
principais. Koalicijos partneriai įsipareigoja vengti viešo tarpusavio puolimo, dirbtinio
politinės įtampos kurstymo ir veiksmų, kurie objektyviai silpnintų Vyriausybės
stabilumą ar Lietuvos nacionalinius interesus.
2. Susitariančiosios šalys įsipareigoja remti koalicinę Vyriausybę, veikti pagal šį
susitarimą, jo priedus ir Seimo tvirtinamą Vyriausybės programą. Ši sutartis yra
politinis koalicijos partnerių įsipareigojimas.
3. Susitariančiosios šalys remia kokybišką ir spartų Vyriausybės programoje
numatytų projektų įgyvendinimą, nuolat konsultuojasi dėl esminių vidaus, užsienio,
saugumo, viešųjų finansų, socialinės politikos, ekonomikos, energetikos, žemės ūkio
ir savivaldos klausimų bei neatidėliotinų veiksmų.
4. Susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą,
finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Socialinis teisingumas
suprantamas ne kaip silpnos ekonomikos išteklių perskirstymas, o kaip augančios,
skaidrios, produktyvios ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos įgalinamas
prieinamų viešųjų paslaugų, oraus darbo, saugios senatvės užtikrinimas, valstybės
parama stipriai šeimai ir gyvybingiems regionams.
5. Susitariančiosios šalys formuoja Vyriausybę bendru sutarimu, remdamosi
rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, politine atsakomybe už atskiras valstybės
valdymo sritis ir taikydamos profesionalumo, kompetencijos, reputacinio tinkamumo,
skaidrumo bei interesų konfliktų prevencijos kriterijus.
6. Susitariančiosios šalys formuoja Seimo, Seimo komitetų, nuolatinių komisijų
ir parlamentinių delegacijų vadovybę bendru sutarimu, remdamosi rinkimuose
iškovotų mandatų proporcijomis, profesionalumo ir kompetencijos kriterijais, Seimo
statuto nustatyta tvarka ir poreikiu Seime užtikrinti sklandų Vyriausybės programos
įgyvendinimą.
7. Su esminiais Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektais, parengtais pagal
šioje sutartyje ir Vyriausybės programoje numatytus veiklos prioritetus,
susitariančiosios šalys supažindinamos iki jų oficialaus svarstymo. Esminiais laikomi
sprendimai, turintys reikšmingą įtaką valstybės biudžetui, mokesčių sistemai,
socialinio draudimo sistemai, krašto apsaugai, užsienio politikai, energetiniam
saugumui, savivaldos finansams, šalies ekonomikos augimo perspektyvai, švietimo,
sveikatos ar viešojo administravimo reformoms.
8. Su suderintais Koalicinės sutarties ir Vyriausybės programos įsipareigojimais
nesusiję Koalicijos narių pasiūlymai, kurie turi įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir
išlaidoms, valstybės skolai, savivaldybių skolos rodikliams ar kitiems viešųjų finansų
tvarumo rodikliams, šešėlinei ekonomikai, socialinio draudimo fondui, teikiami tik
atlikus pirminį poveikio vertinimą, informavus atsakingus Vyriausybės narius ir
pristačius juos Koalicinėje taryboje.
9. Susitariančiosios šalys remia Vyriausybės programą ir šią sutartį atitinkančius
teisės aktų projektus, svarstomus Seime ir Vyriausybėje.
10. Vyriausybės ir Seimo pareigybių paskirstymas tarp susitariančiųjų šalių
įtvirtinamas šios sutarties Priedu Nr. 1. Atsakomybės sričių Vyriausybėje ir Seimo
komitetuose paskirstymas įtvirtinamas šios sutarties Priedu Nr. 3.
11. Bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą
kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą,
jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta nesudarant tyrimo komisijos dėl
sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti
jo laisvę. Ši nuostata taikoma be politinių išlygų.
12. Koalicijos partneriai sutaria, kad frakcijų rinkimų programų ar derybinių
dokumentų nuostatos, kurios nėra įtrauktos į šią sutartį, Vyriausybės programą arba
Koalicinės tarybos patvirtintą įgyvendinimo susitarimą, nelaikomos bendru koalicijos
įsipareigojimu.
KOALICIJOS VEIKLOS PRIORITETAI
13. Koalicija įsipareigoja:
užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, stiprinti kolektyvinės gynybos
pajėgumus, civilinę saugą, kibernetinį atsparumą ir atsakingai valdyti gynybai skirtus
išteklius; ir toliau skirti ne mažesnį nei 5 proc. gynybos finansavimą, taip pat užtikrinti
nuoseklų finansavimą civilinės saugos ir kitoms valstybės atsparumo stiprinimo
reikmėms;
skubiai įveiklinti oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač apsaugos nuo
bepiločių orlaivių, sistemą; išvystyti gyventojų perspėjimo sistemas; tęsti karinių
pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui,
Baltijos gynybos linijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir aprūpinimui iki
2027 m.;
užtikrinti, kad iki 2030 m. Lietuvos nacionalinė divizija pasiektų visišką
operacinį pajėgumą ir gebėtų veikti integruotai su sąjungininkų pajėgomis pagal
NATO standartus ir gynybinius planus;
siekti ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje,
pripažįstant JAV buvimą esminiu atgrasymo prioritetu. Bendradarbiausime su NATO
sąjungininkais, stiprindami kolektyvinės gynybos pajėgumus, aktyviai dalyvaudami
sąjunginių pratybų planavime ir pajėgų integracijos procesuose;
visokeriopai remti Ukrainą, siekti jos pergalės, atstatymo ir integracijos į
Europos Sąjungą bei NATO;
užtikrinti skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų panaudojimą, aiškius atskaitomybės
mechanizmus ir veiksmingą parlamentinę kontrolę; sukurti veikiančią visuotinės
gynybos sistemą, apimančią civilinės gynybos, mobilizacijos ir visuomenės atsparumo
komponentus, parengtus pagal šiuolaikinių hibridinių grėsmių scenarijus; skatinti
vaikų ir jaunimo patriotinį ugdymą, pilietinio pasipriešinimo įgūdžių ugdymą ir
pasirengimą veikti ekstremalių situacijų metu, organizuojant pradinio karinio rengimo
programas ugdymo įstaigose;
ypatingą dėmesį skirti slėptuvių skaičiui ir kokybei, piliečių rengimui ir
atsparumo ugdymui krizių atvejams;
užtikrinti nuolatinę fizinę kritinės infrastruktūros objektų apsaugą;
stiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir jos konkurencingumą, taikant lengvatines
finansavimo priemones, eksporto paramos mechanizmus ir finansuojant mokslinius
gynybos technologijų tyrimus.
14. Stiprinsime kibernetinį saugumą: parengsime valstybinių registrų ir
ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą, pirmiausia tikrinsime didžiausios
rizikos sistemas, nustatysime aiškią incidentų valdymo, reagavimo ir visuomenės
informavimo tvarką, kursime viešojo ir privataus sektorių kibernetinio reagavimo
rezervą. Numatysime ir įgyvendinsime technines priemones, padedančias apsaugoti
valstybės informacinėse sistemose laikomus duomenis nuo netyčinio ar neteisėto
duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo ar kitokio neleistino
tvarkymo. Griežtinsime asmeninę atsakomybę – duomenų saugos reikalavimų
nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtraukia teisės aktų nustatytas drausmines,
administracines ar baudžiamąsias sankcijas.
Sustiprinsime visų valstybės IT sistemų saugumą ir įtvirtinsime visuomenės
informavimo apie incidentus tvarką. Užtikrinsime techninę valstybės informacinių
sistemų apsaugą, privalomą personalo mokymą kibernetinio saugumo temomis ir
griežtą asmeninę atsakomybę. Peržiūrėsime valstybės registrų teikiamas komercines
paslaugas.
15. Įgyvendinsime konkurencingumo ir produktyvumo didinimo politiką,
orientuotą į pažangiosios gamybos, inovacijų, MTEPI (mokslinių tyrimų,
eksperimentinės plėtros ir inovacijų), eksporto, investicijų, energetinio
savarankiškumo ir prieigos prie kapitalo stiprinimą, siekdami spartesnio ekonomikos
augimo, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo, kad Lietuva taptų viena
konkurencingiausių ir produktyviausių regiono ekonomikų. Skatinsime nacionalinio
verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinsime šalies investicinį klimatą, mažinsime
administracinę ir teisinio reguliavimo naštą gyventojams, vietos verslui bei užsienio
investuotojams. Šiuo tikslu Vyriausybė parengs ir pateiks teisės aktų pakeitimus,
numatančius pelno mokesčio sistemos pertvarką, siekiant sudaryti galimybes
neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Maksimaliai trumpinsime investuotojų
įsikūrimo terminus, užtikrinsime finansinę paramą investicijų pritraukimui,
supaprastinsime pramoninių teritorijų planavimo, žemės paskirties keitimo, statybos
leidimų išdavimo ir gamybinių objektų pridavimo procedūras socialiai reikšmingiems
ir aukštos pridėtinės vertės projektams. Skatinsime gamybines investicijas regionuose,
konsoliduodami valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirkdami reikalingus
privačius sklypus, padėsime savivaldybėms išvystyti infrastruktūrą, plėsime
nacionalinio plėtros banko funkcijas, užtikrinsime geresnę prieigą prie kapitalo
smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Parengsime ir įtvirtinsime nacionalinę Lietuvos konkurencingumo skatinimo
strategiją. Priimsime strateginius sprendimus dėl valstybės civilinės ir karinės
infrastruktūros sinergijos, būtinos siekiant užtikrinti konkurencingumą ir investicijų
pritraukimą. Dalį gynybai numatomo finansavimo skirsime gynybos ir dvejopos
paskirties nacionalinės pramonės skatinimui, technologinio savarankiškumo plėtrai,
inovacijų bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros stiprinimui, kuriant aukštos
pridėtinės vertės ekonomiką.
Ekonomikos transformaciją siesime su dirbtinio intelekto, skaitmeninimo,
gynybos pramonės, gyvybės mokslų, puslaidininkių, optoelektronikos, žiedinės
ekonomikos ir pramonės modernizavimo projektais. Užtikrinsime dirbtinio intelekto
gamyklos „LitAI“ projekto įgyvendinimą tokia apimtimi ir tokiu modeliu, kuris turi
aiškų finansavimą, valdymo struktūrą, nekuria perteklinės biurokratijos ir duoda naudą
viešajam bei privačiam sektoriui. Mažinsime skaitmeninę atskirtį; parengsime ir
įgyvendinsime strategiją, užtikrinančią grynųjų pinigų prieinamumą ir bankų veiklos
stabilumą įvairių krizių sąlygomis. Modernizuosime viešųjų pirkimų politiką, kad
kiekvienas viešasis euras sukurtų didžiausią pridėtinę vertę ekonomikai. Sukursime
teisinę ir skatinimo priemonių sistemą, siekiant spręsti darbo rinkos problemas.
16. Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Peržiūrėsime
vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkysime taip, kad gimus vaikui, šeimos galėtų išlaikyti
turimą pajamų lygį. Demografinę situaciją spręsime kompleksinėmis priemonėmis:
didinsime paramą šeimoms, plėsime vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinsime
neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų
paslaugų tinklą regionuose. Sieksime iki 2027 m. pabaigos įvesti nemokamą visų
pradinių klasių mokinių maitinimą (prioritetą teikdami sveikam maitinimui), etapais
didinsime neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, susiedami jį su bazinės socialinės
išmokos dydžiu ir tikslinių dotacijų savivaldybėms modeliu. Didinsime vaikų
užimtumo priemonių kiekį, įvairovę ir prieinamumą. Įtvirtinsime lankstesnį vaiko
priežiūros atostogų panaudojimo modelį, suteikdami galimybę dalį nepanaudotų dienų
panaudoti vėliau, kartu neilgindami bendros išmokų trukmės ir nepažeisdami
socialinio draudimo tvarumo. Iki 2028 m. parengsime visuotinės ikimokyklinio
ugdymo prieigos nuo 18 mėnesių modelį, nuodugniai įvertinę savivaldybių
infrastruktūrą, pedagogų poreikį ir finansavimą. Pertvarkysime paramos būstui
programas, kad jos pasiektų labiausiai paramos reikalingas šeimas ir nekeltų įtampos
visuomenėje, kai dėl ribotų lėšų nepatenkinami visų lūkesčiai; sukursime nacionalinio
būsto fondo modelį, kurį pasitelkiant būtų teikiama finansinė parama šeimoms,
norinčioms įsigyti būstą, sutelkiant valstybės, savivaldybių ir privačias lėšas.
17. Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui, didindami jų pajamas,
skatindami darbą ir stiprindami socialinį saugumą. Mažinsime skurdą ir pajamų
nelygybę, siekdami, kad mažiausios senatvės pensijos ir šalpos pensijos žmonėms su
negalia bei vaikus auginančių vienišų tėvų pajamos nebūtų mažesnės už skurdo rizikos
ribą. Užtikrinsime viešojo ir privataus sektorių atlyginimų augimą, stiprinsime
socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų teisių apsaugą. Socialinės
apsaugos ir mokesčių sistema turi kurti aiškias paskatas dirbti, kelti kvalifikaciją ir
kurti darbo vietas, kartu išlaikydama veiksmingą paramą pažeidžiamiausiems
gyventojams. Dirbančio žmogaus padėtis neturi būti blogesnė nei nedirbančio.
Sieksime spartinti pensijų indeksavimą. Sieksime, kad pensijos dydis būtų adekvatus
darbo ir draudimo stažui. Sieksime platesnio politinio susitarimo dėl orios senatvės
užtikrinimo dabartiniams ir būsimiems pensininkams. Reformuosime išankstinių
pensijų sistemą, iki 2026 m. pabaigos įstatymu užtikrinsime, kad išankstinę pensiją
pasirinkę asmenys galėtų gauti visą pensijos išmoką tuomet, kai jų atskaitymų suma
susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma. Atliksime sisteminę
viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo peržiūrą, įtraukdami
Vyriausybės, savivaldybių, taip pat Seimui pavaldžias įstaigas.
18. Užtikrinsime lygias kokybiško švietimo galimybes, stabiliai veikiančią
sporto sistemą. Sureguliuosime nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms
tuos pačius kokybės, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimus, kaip valstybės
finansuojamoms įstaigoms. Mažinsime mokytojų trūkumą, vykdysime valstybės vardu
duotus įsipareigojimus kelti pedagogų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas,
peržiūrėsime mokytojų darbo krūvį, mažinsime perteklinę administracinę naštą ir
didinsime laiką, skirtą tiesioginiam darbui su mokiniais, stiprinsime mentorystę,
svarbią pradedantiems mokytojams, ir kursime karjeros modelį, leidžiantį augti
nepaliekant darbo klasėje. Nuosekliai plėtosime visos dienos mokyklos modelį,
pirmiausia – pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose. Stiprinsime psichologinės,
specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir karjeros pagalbos specialistų
tinklą, nustatydami realesnes paslaugų prieinamumo normas. Peržiūrėsime specialistų
darbo apmokėjimo modelį, kad mokyklos galėtų pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus
specialistus. Sukursime ilgalaikę brandos egzaminų sistemos viziją, įtvirtindami
vienodus mokinių pasiekimų vertinimo standartus, kurie labiau įgalintų aukštųjų
mokyklų vaidmenį studentų atrankos procese, pradėsime alternatyvių mokinių
pasiekimų vertinimo modelių bandomuosius (pilotinius) projektus ir sieksime
stabilumo mokiniams bei mokytojams. Skatinsime jaunimo pilietinį aktyvumą ir
lyderystę. Sporto politikoje prioritetu laikysime institucinio stabilumo, finansavimo
skaidrumo, aukšto meistriškumo sportininkų socialinių garantijų, vaikų fizinio
aktyvumo ir regioninių sporto paslaugų prieinamumo užtikrinimą, vengdami
nepamatuotų pertvarkų.
19. Ilginsime vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Didinsime
valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, užtikrinsime deramą
sveikatos priežiūros tinklą regionuose, reikšmingai didinsime slaugytojų ir jų padėjėjų
darbo užmokestį ir mažinsime eiles gydymo įstaigose. E. sveikatos sistemą tobulinsime
taip, kad skaitmeniniai sprendimai realiai padėtų valdyti pacientų srautus, užtikrintų
savalaikį patekimą pas gydytojus, mažintų medikų administracinę naštą ir leistų
naudoti duomenis sveikatos sistemos valdymui. Investuosime į prevencinių,
profilaktinių, reabilitacijos, psichikos sveikatos, priklausomybių prevencijos ir
ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą. Stiprinsime šeimoms bei gimdyvėms
svarbias gimdymo ir pogimdyminės priežiūros paslaugas. Užtikrinsime asmenų su
negalia ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikę priežiūrą, susiedami socialines ir sveikatos
paslaugas. Didinsime inovatyvių vaistų prieinamumą onkologiniams ir retomis ligomis
sergantiems pacientams, tačiau vaistų politikos pokyčius grįsime įrodymais, biudžeto
galimybėmis ir pacientų organizacijų įtraukimu pagrįstais sprendimais.
20. Gerinsime susisiekimo infrastruktūros būklę ir kursime darnų susisiekimą
visoje Lietuvoje. Pertvarkysime kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį, be
kitko, skirdami didesnę procentinę dalį nuo surenkamo akcizo už degalus, didinsime
dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui, tiltų ir viadukų remontui,
vietinės ir valstybinės reikšmės kelių remontui skiriamų lėšų balansui. Plėsime
tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą, parengsime nacionalinę regionų
susisiekimo gerinimo programą, kuri leis susieti kelių infrastruktūrą, viešąjį transportą,
socialinį taksi, pavėžėjimą, skirtą pažeidžiamoms grupėms, ir darbo vietų
pasiekiamumą. Skatinsime hibridinį ir nuotolinį darbą, kaip vieną iš mobilumo
politikos priemonių, kai tai leidžia darbo pobūdis. Užtikrinsime visavertę asmenų su
negalia integraciją taikant pavėžėjimo paslaugų, specializuotų transporto priemonių ir
infrastruktūros pritaikymo finansavimo modelius. Stiprinsime pašto paslaugų
prieinamumą regionuose. Diegsime išmaniąsias technologijas susisiekimo sektoriuje.
21. Investuosime į tvarią energetiką ir vartotojų apsaugą. Sieksime, kad 2028 m.
Lietuvoje elektros energijos būtų pagaminama daugiau nei suvartojama, kartu
užtikrinant konkurencingą elektros ir šildymo kainą gyventojams bei verslui. Plėtosime
atsinaujinančius energijos išteklius, energijos kaupimo pajėgumus, elektros perdavimo
ir skirstymo tinklus, energetikos infrastruktūros apsaugą ir skatinsime savivaldybių
įsitraukimą į energetikos projektus. Ginsime vartotojus nuo manipuliavimo paslaugų
kainomis, didinsime elektros kainodaros skaidrumą, įpareigosime tiekėjus suprantamai
pateikti galutinę kainodarą, peržiūrėsime nepagrįstų fiksuotų mokesčių taikymą ir
stiprinsime mažai elektros suvartojančių bei gaminančių vartotojų apsaugą. Suteiksime
daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui, laikydamiesi ES teisės ir rinkos
stabilumo reikalavimų. Vykdysime spartesnę daugiabučių renovaciją, modernizuosime
šilumos sistemas ir remsime Europos Sąjungos atsinaujinančios energetikos
technologijų plėtrą. Užtikrinsime aktyvų Lietuvos dalyvavimą ES energetikos politikos
formavime ir efektyvią integraciją į Europos energetikos rinką. Užtikrinsime
konkurencingas ir prognozuojamas elektros energijos kainas nebuitiniams vartotojams,
plėtodami ilgalaikius kainų stabilizavimo mechanizmus.
22. Stiprinsime viešąją tvarką, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą. Didinsime
teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuosime į jų darbo sąlygų gerinimą,
kvalifikacijos kėlimą ir socialines garantijas. Kovosime su korupcija, mokesčių
vengimu, šešėline ekonomika, neskaidriais viešaisiais pirkimais ir piktnaudžiavimu
dominuojančia padėtimi. Gerinsime teisinės pagalbos prieinamumą, spręsime bausmių
proporcingumo problemą baudžiamojoje teisėje, stiprinsime pranešėjų apsaugą ir
kriminalinės žvalgybos subjektų kontrolę, užtikrindami asmens teises ir laisves.
Skaitmeninsime viešųjų pirkimų procesus, automatizuosime dalį procedūrų,
peržiūrėsime Viešųjų pirkimų tarnybos ir Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO)
funkcijas, kad reguliavimas būtų aiškus, procesai – efektyvūs, o skaidrumas nebūtų
pakeistas vien formalia biurokratija. Įgyvendinsime efektyvią ir subalansuotą
migracijos politiką, atitinkančią ES migracijos politikos principus ir Lietuvos
nacionalinio saugumo interesus. Integracijos politika turi būti nuosekli, užtikrinanti
sklandžią užsieniečių integraciją Lietuvoje. Lietuva turi būti patraukli aukštos
profesinės kvalifikacijos užsieniečiams. Migracija turi padėti spręsti ekonominius
iššūkius, pritraukiant trūkstamų profesijų darbuotojus. Tobulinsime užimtumo sistemą,
ypatingą dėmesį skirdami bedarbių integravimui į darbo rinką, aktyvių darbo rinkos
priemonių finansavimui, peržiūrėdami Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę
bei perduodami dalį funkcijų savivaldybėms ir verslui. Užtikrinsime, kad studentų
praktika viešajame sektoriuje būtų apmokama, ir įteisinsime studentų praktikos darbo
sutartį, kaip atskirą sutarties rūšį.
23. Įgyvendindami ES „teisės pasilikti“ strategiją, kursime gyvybingą kaimą,
konkurencingą ir tvarų žemės ūkį. Žemės ūkis – strateginė ir nacionaliniam saugumui
svarbi ūkio šaka, nes maisto gamyba, vietos produkcija, regionų gyvybingumas ir
žemdirbių ekonominis stabilumas yra esminiai valstybės atsparumo elementai.
Mažinsime biurokratinę naštą ūkininkams, atsisakysime perteklinių reikalavimų,
popierinių mokymų ir dubliuojamų procedūrų. Skatinsime žemės ūkio produktų
perdirbimą sukuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus, stiprinsime trumpąsias
maisto tiekimo grandines, didinsime vietos produkcijos tiekimą viešajam maitinimui ir
vartotojams. Peržiūrėsime pieno sektoriaus reguliavimą, siekdami teisingesnio vertės
paskirstymo tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybos tinklų. Didinsime skaidrumą ir
stiprinsime smulkiųjų bei vidutinių ūkių padėtį. Sieksime tiesioginių išmokų
suvienodinimo ES lygmeniu ir teisingesnio paskirstymo šalies viduje smulkiųjų,
vidutinių ir jaunųjų ūkininkų naudai, laikantis ES teisės ir bendrosios žemės ūkio
politikos taisyklių.
24. Tausosime aplinką, miškus ir išteklius, derindami ekologinius, socialinius ir
ekonominius interesus. Sukursime Lietuvos miškų strategiją, didinsime šalies
miškingumą, skatinsime gamtai artimos miškininkystės principus, ribosime plynuosius
kirtimus saugomosiose ir jautriausiose teritorijose, numatydami sąžiningą
kompensavimo ar išpirkimo mechanizmą privačių miškų savininkams. Reikšmingai
padidinsime tvarios miškininkystės apimtis valstybiniuose miškuose. Plėtosime
nemedieninę ir žiedinę ekonomiką, ekotechnologijas, biologinės įvairovės apsaugą,
taršos mažinimą ir visuomenės įtrauktį. Renovacija ir municipalinio būsto plėtra taps
viena iš ekonomikos, energinio efektyvumo ir socialinės politikos jungčių bei variklių.
Spartinsime renovacijos procesą, užtikrindami žmonėms realias konsultacijas proceso
metu. Modernizuosime atliekų tvarkymo sistemą, plėsime taros depozito sistemos
taikymo galimybes, kursime baterijų ir elektronikos antrinio panaudojimo ir
perdirbimo sistemą, kad mažėtų atliekų gaisrų, taršos ir nelegalaus atliekų judėjimo
rizikos.
25. Puoselėsime atvirą, demokratinę visuomenę, kultūrą ir pilietinę tapatybę.
Kultūrą laikysime svarbiu nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo elementu,
ypač informacinio karo, dezinformacijos ir istorijos klastojimo sąlygomis. Stiprinsime
lietuviškos kultūros, lituanistikos, istorinės atminties, dokumentikos, istorinių filmų,
edukacinių projektų, etnokultūros, nematerialaus kultūros paveldo, tautodailės ir
pilietiškumo sklaidą. Kelsime kultūros darbuotojų darbo prestižą ir nuosekliai
didinsime kultūros darbuotojų darbo užmokestį, tobulinsime menininkų ir meno kūrėjų
socialinių garantijų sistemą, stipendijų ir rezidencijų programas. Supaprastinsime
kultūros paveldo tvarkybos procedūras, svarstysime mokestines paskatas paveldo
objektų savininkams, stiprinsime valstybės ir savivaldybių partnerystės modelius,
parengsime sakralinio paveldo išsaugojimo priemones. Sukursime ilgalaikę regioninės
kultūros stiprinimo programą, užtikrinsime profesionalaus meno sklaidą regionuose,
kultūros centrų modernizavimą ir galimybes senjorams bei socialiai jautrioms grupėms
naudotis kultūros paslaugomis, plečiant „Kultūros paso“ paslaugų gavėjų ratą.
Laikysimės demokratinės visuomenės atvirumo principo, kovosime su antisemitizmu,
ksenofobija ir bet kokia diskriminacija, stiprinsime žodžio laisvę, nuomonių įvairovę
ir skaidrią visuomenės informavimo priemonių rėmimo sistemą.
26. Stiprinsime regionus, savivaldą, viešąjį administravimą ir skaitmeninę
valstybę. Užbaigsime žemės grąžinimo procesą Vilniuje ir kituose miestuose, sieksime
mažinti savivaldybių prisidėjimo prie ES projektų intensyvumą iki 40 proc., pakeisime
teisinį reglamentavimą taip, kad savivaldybių iš ILTE pasiskolintos lėšos, skirtos
prisidėti prie ES projektų, nebūtų įskaičiuojamos į skolos rodiklius. Peržiūrėsime
strateginio planavimo, veiklos ataskaitų ir biudžeto rengimo sistemą, siekdami mažinti
administracinę naštą viešojo sektoriaus institucijoms. Valstybės valdymas turi būti
orientuotas į rezultatų pasiekimą, o ne dokumentų rengimą. Atsisakysime perteklinių
planavimo, atskaitomybės ir kontrolės procedūrų, kurios nesukuria papildomos vertės
gyventojams ar verslui. Plėsime vieno langelio principu veikiančias paslaugas,
įgyvendinsime vieno karto taisyklę duomenims pateikti, užtikrinsime, kad institucijos
keistųsi jau turimais duomenimis, laikydamosi duomenų apsaugos ir informacijos
saugumo reikalavimų. Plėtosime dirbtinio intelekto naudojimą viešajame sektoriuje,
įskaitant automatinį formų pildymą, automatinius pranešimus, integraciją su registrais,
savitarnos sistemas ir konsultavimo įrankius. Priežiūros institucijų veikloje prioritetu
laikysime konsultavimą, prevenciją ir pagalbą verslui.
27. Vykdysime aktyvią, konstruktyvią, nuspėjamą ir konsensusu grįstą užsienio
politiką. Užtikrinsime tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš rusijos agresiją ir
integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO. Stiprinsime NATO vienybę,
strateginę partnerystę su JAV, dvišalius Lietuvos ir JAV santykius ekonominiu,
gynybos ir politiniu lygmenimis, taip pat partnerystę su Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir
Baltijos šalimis. 2027-aisiais pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva orientuosis į ES ir
euroatlantinės erdvės saugumą bei gynybos stiprinimą, užtikrinant visapusišką paramą
Ukrainai ir tinkamą gynybos finansavimą; ES konkurencingumą ir ekonominį
atsparumą bei poreikius atliepiantį daugiametį ES biudžetą; vidaus saugumą, parengtį
ir ES demokratijos atsparumą, įskaitant veiksmingą migracijos ir išorės sienų valdymą,
taip pat bendros Europos istorinės atminties puoselėjimą ir kovą su istorijos klastojimu;
socialinio saugumo stiprinimą, atliepiant demografinius iššūkius ir didinant
visuomenės atsparumą ilgalaikių pokyčių kontekste; ES plėtrą, Ukrainos centriškumą
joje, paramą europinių vertybių plėtrai ir puoselėjimui kaimynystėje bei taisyklėmis
grindžiamos tarptautinės tvarkos išsaugojimui.
Užsienio politikoje laikysimės Lietuvos suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų
ir vertybinės pozicijos. Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki
tokio diplomatinio atstovavimo lygmens, koks yra kitose ES valstybėse narėse, tačiau
tik abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio
saugumo interesų pagrindu.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Prie šio susitarimo prisijungti gali ir kitos Seimo frakcijos bei pavieniai
Seimo nariai, pritarus sutartį pasirašiusioms šalims.
29. Susitariančiosios šalys gali priimti ir kitus susitarimus, pripažįstamus šio
susitarimo sudėtine dalimi. Tokie susitarimai turi būti rašytiniai, suderinti Koalicinėje
taryboje ir neprieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės
programai ir viešųjų finansų tvarumo principui.
30. Vieno iš koalicijos partnerių galimi susitarimai su trečiąja šalimi
neįpareigoja kitų koalicijos partnerių ir negali pažeisti šios sutarties. Apie tokius
susitarimus kiti koalicijos partneriai turi būti informuoti kaip įmanoma greičiau ir
išsamiau.
31. Šios sutarties nuostatos negali būti interpretuojamos taip, kad iš to kylantys
veiksmai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos
teisę, tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ar Seimo patvirtintą Vyriausybės
programą.
32. Koalicijos darbui koordinuoti suformuojama Koalicinė taryba, į kurią įeina
Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, partijų pirmininkai, šeši Lietuvos
socialdemokratų partijos frakcijos atstovai, trys Demokratų frakcijos „Vardan
Lietuvos“ atstovai ir du Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos
frakcijos atstovai. Koalicinė taryba posėdžiauja pagal patvirtintą Koalicinės tarybos
veiklos reglamentą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, o tarp sesijiniu metu – ne
rečiau kaip kartą per mėnesį.
33. Koalicinę tarybą šaukia Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas arba
partijų pirmininkai.
34. Koalicijos partnerių sutartos ir šioje sutartyje bei Vyriausybės programoje
suformuluotos priemonės turi koalicijos politinio įsipareigojimo galią.
35. Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento, jeigu jai pritaria susitariančiųjų
šalių vadovaujantys organai arba jų įgalioti subjektai.
36. Ši Sutartis netenka galios, kai koalicijos partneriai bendru susitarimu
susitaria ją pakeisti ar nutraukti. Jeigu vienas iš koalicijos partnerių inicijuoja šios
Sutarties nutraukimą, jis privalo apie tai iš anksto informuoti kitus koalicijos
partnerius.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė
Orinta Leiputė
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas
Lukas Savickas
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijosseniūnas
Jaroslav Narkevič
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 1
Vyriausybės ir Seimo pareigybių paskirstymas tarp susitariančiųjų šalių
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, įgaliotos savo
partijų vadovaujančių struktūrų, susitaria:
1. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į Ministro Pirmininko pareigas
siūlo Mindaugą Sinkevičių.
2. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į Seimo Pirmininko pareigas siūlo
Juozą Oleką.
3. Į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigybę savo atstovą siūlo
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
4. Į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigybes tris atstovus siūlo Lietuvos
socialdemokratų partijos frakcija, vieną atstovą siūlo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir
Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
5. Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius ir kandidatūros aptariamos
Koalicinėje taryboje.
6. Seimo komitetų, pakomitečių, nuolatinių komisijų ir parlamentinių delegacijų
vadovybių pasiskirstymą, remdamasi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis,
profesionalumo ir kompetencijos kriterijais bei Seimo statuto nustatyta tvarka, bendru
sutarimu nustato Koalicinė taryba.
7. Nustatoma tokia ministrų sudėtis Vyriausybėje: devynis ministrus siūlo
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, tris ministrus siūlo Demokratų frakcija
„Vardan Lietuvos“, du ministrus siūlo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų
šeimų sąjungos frakcija.
8. Ministrų kandidatūros aptariamos koalicijos partijų statutų nustatyta tvarka ir
derinamos su Ministru Pirmininku. Nuomonių išsiskyrimo atveju ministrų kandidatūrų
derinimo procesas aptariamas Koalicinėje taryboje.
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 2
Seimo narių, frakcijų seniūnų ir jų pavaduotojų, priklausančių Seimo
valdančiajai koalicinei daugumai, įsipareigojimai
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
1. Šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyti įsipareigojimai yra privalomi visiems
koalicinės daugumos frakcijų nariams, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams.
2. Jeigu Seimo narys, priklausantis koalicinei daugumai, nesutinka su
Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos teikiamais bendrais pasiūlymais, jis turi
teisę jų neremti dėl sąžinės, įsitikinimų ar esminio politinio nesutarimo, tačiau jis negali
aktyviai trukdyti jų priimti, privalo apie tai iš anksto informuoti savo frakcijos seniūną.
3. Koalicinės daugumos frakcijų rinkimų programų įsipareigojimai, kurie nėra
įtraukti į bendrą koalicijos sutartį, Vyriausybės programą ar Koalicinės tarybos
patvirtintus papildomus susitarimus, gali būti vykdomi atskirai, pačioms frakcijoms
ieškant paramos Seime, tačiau negali būti pateikiami kaip bendras koalicijos
įsipareigojimas.
4. Koalicijos narių pasiūlymai, turintys įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir
išlaidoms, valstybės skolai, šešėlinei ekonomikai, savivaldybių finansiniams
rodikliams arba socialinio draudimo sistemai, teikiami suderinus su atsakingais
Vyriausybės nariais ir pristačius Koalicinėje taryboje.
5. Koalicijos frakcijos įsipareigoja užtikrinti, kad jų nariai dalyvautų Seimo
posėdžiuose ir balsavimuose dėl Vyriausybės programai bei šiai sutarčiai įgyvendinti
reikalingų teisės aktų. Frakcijų seniūnai Koalicinėje taryboje reguliariai aptaria
teisėkūros derinimo ir balsavimo klausimus.
6. Šios sutarties Priede Nr. 1 nurodytų pavardžių pasikeitimas savaime nereiškia
koalicinės sutarties nutraukimo arba negaliojimo, jeigu dėl pakeitimo susitariama
Koalicinėje taryboje ir laikomasi Konstitucijos bei įstatymų nustatytos tvarkos.
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 3
Atsakomybės sričių Vyriausybėje ir Seimo komitetuose paskirstymas
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Susitariančiosios šalys formuoja Vyriausybę bendru sutarimu, remdamosi
rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis ir taikydamos profesionalumo,
kompetencijos, reputacinio tinkamumo ir skaidrumo kriterijus.
Koalicijos partneriai susitaria dėl tokio atsakomybės sričių paskirstymo:
Frakcija/Ministerijos
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija:
Finansų ministerija; Aplinkos ministerija; Krašto apsaugos ministerija; Kultūros ministerija; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Susisiekimo ministerija; Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; Užsienio reikalų ministerija; Vidaus reikalų ministerija.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“:
Energetikos ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; Žemės ūkio ministerija.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija:
Ekonomikos ir inovacijų ministerija; Teisingumo ministerija.
Koalicijos partneriai susitaria dėl tokio Seimo komitetų pirmininkų atsakomybių sričių pasiskirstymo:
Frakcija / Seimo komitetai
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija:
Ateities; Aplinkos apsaugos; Biudžeto ir finansų; Europos reikalų; Kultūros; Nacionalinio saugumo ir gynybos; Švietimo; Užsienio reikalų; Sveikatos; Žmogaus teisių; Teisės ir teisėtvarkos.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“:
Ekonomikos ir inovacijų; Energetikos ir darnios plėtros; Socialinių reikalų ir darbo.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija:
Kaimo reikalų; Valstybės valdymo ir savivaldybių.
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 4
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, priklausančios Seimo valdančiajai koalicinei daugumai, atskiroji nuomonė
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Klausimai, kuriais Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nepritars:
1. Partnerystės įteisinimas ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimas;
2. Reprodukcinės sveikatos įstatymas;
3. Teisės aktai, darantys neigiamą įtaką gimstamumui, skatinantys nepalankų požiūrį į šeimą, motinystę, tėvystę;
4. Teisės aktai, įpareigojantys ugdymo įstaigas vykdyti lytinio ugdymo programas, nederinant programų turinio su mokinių tėvais ir neatsižvelgiant į tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
