Birželio 17 d., trečiadienį, 9.00 Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“, Seimui svarstant įstatymų pataisų paketą, numatantį reikšmingų pokyčių seksualinio smurto reguliavimo srityje. [Tiesioginė transliacija]
Konferencijoje bus kalbama apie tai, kaip seksualinio smurto atžvilgiu atrodome Europoje, apie Lietuvos gyventojų požiūrį į seksualinį priekabiavimą, lyčių stereotipus ir smurtą Lietuvos mokyklose, seksualinio smurto teisinį reguliavimą, seksualinį priekabiavimą darbe.
Pasak konferencijos globėjos, Seimo vicepirmininkės, socialdemokratės Orintos Leiputės, dabartinis reguliavimas atsilieka nuo gyvenimo.
„Teikiamais Baudžiamojo kodekso pakeitimais siekiama sukurti nuoseklesnę ir veiksmingesnę seksualinių nusikaltimų reguliavimo sistemą.
Čia labai svarbus laisvanoriško sutikimo principas. Pakeitimais siekiama užtaisyti praktikoje išryškėjusias teisines spragas, stiprinti atsakomybę už seksualinį smurtą ir užtikrinti, kad nukentėjusiųjų interesai baudžiamajame procese būtų ginami efektyviau nei iki šiol“, – komentuoja parlamentarė.
Seime svarstomomis Baudžiamojo kodekso pataisomis siekiama aiškiai kriminalizuoti vaikų viliojimą internete, suvienodinti bausmes už seksualinį smurtą prieš moteris ir vyrus, seksualinį smurtą apibrėžti per laisvanoriško sutikimo nebuvimą, išplėsti seksualinio priekabiavimo darbe sąvoką. Taip pat siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir numatyti baudas už seksualinį priekabiavimą viešose vietose.
Seimo darbo grupės seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos bei užkardymo teisiniam reguliavimui tobulinti pirmininkė Agnė Bilotaitė akcentuoja pareigą užtikrinti valstybės pagalbą tiems, kurie šiandien patys apsiginti negali.
„Šioje kovoje su seksualiniu smurtu, kurio tik daugėja, turime būti ypač vieningi ir susitelkę“, – ragina A. Bilotaitė.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamos asmenų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto ir priekabiavimo, apsaugos.
„Reformos projektas, kurį kūrė įvairios institucijos, mokslininkai ir pilietinės visuomenės atstovai, yra svarbus žingsnis modernesnio požiūrio į seksualinius nusikaltimus link.
Pavyzdžiui, įtvirtinama administracinė atsakomybė už seksualinį priekabiavimą viešose vietose, o baudžiamąją atsakomybę siūloma taikyti ir nesant tarnybinio ar kitokio priklausomumo tarp nukentėjusio ir priekabiaujančio asmens“, – sako kontrolierė.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės Mintautės Jurkutės, „visuomenėje tebevyrauja aukų kaltinimo tendencijos“.
„Nukentėję asmenys retai kreipiasi tiek į tarnybą, tiek į pagalbos organizacijas, arba tai daro tik tais atvejais, kai pasekmės būna itin sunkios“, – pažymi ji.
