Seimas ketvirtadienį priėmė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas pabrėžia, kad klimato krizė ne tik kelia egzistencinę grėsmę natūralioms ekosistemoms, bet ir didina rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui.
„Dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa kasdienybe.
Vien 2022 m. Lietuva patyrė 243 mln. EUR vertės žalų ir nuostolių dėl ekstremaliųjų reiškinių, siejamų su klimato kaita. Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse 2024-ųjų rudens potvyniai atnešė milijardinius nuostolius ir pareikalavo šimtų žmonių gyvybių“, – komentuoja L. Jonauskas.
Įstatymo rengėjai pažymi, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo teisės akto, išsamiai reglamentuojančio su hidrologijos ir meteorologijos veikla susijusius teisinius santykius.
Įstatymu, be kitų aspektų, reglamentuojama perspėjimo apie ekstremaliuosius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius sistema, nustatomi prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rinkimo, rengimo ir teikimo teisiniai pagrindai, apibrėžiama institucijų kompetencija formuojant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir ją įgyvendinant.
Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymu siekiama užtikrinti nuoseklų su klimato kaita susijusios rizikos nustatymą ir valdymą, kad būtų laiku imamasi veiksmų klimato kaitos padariniams išvengti. Čia reglamentuojamas informacijos ir duomenų rinkimas, teikimas ir naudojimas, apibrėžiama hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarka.
Vyriausybės įgaliota institucija bus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ji rūpinsis Nacionalinio stebėjimų tinklo kūrimu, informacijos ir perspėjimų teikimu, metodinės pagalbos savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rengimu. Ši institucija taps kompetencijų centru prisitaikymo prie klimato kaitos srityje.
Įstatymu apibrėžiama ir Lietuvos savivaldybių kompetencija, apimanti informacijos apie stichinių ir katastrofinių hidrologinių bei meteorologinių reiškinių sukeltą žalą ir nuostolius teikimą, prisitaikymo prie klimato kaitos planų rengimą ir atnaujinimą bei priemonių didinant atsparumą klimato kaitai įgyvendinimą.
Įstatymas leis geriau koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų vykdomą hidrologinę ir meteorologinę veiklą, efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas.
