Seimas ketvirtadienį nusprendė leisti tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje dalyvauti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, pagal numatomus poreikius tarptautinėse operacijose gali būti reikalingi išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybiniai ir gynybiniai pajėgumai.
Teigiama, jog Lietuvos indėlis būtų derinamas su sąjungininkų planavimu ir konkrečiais operaciniais poreikiais.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pažymėjo, kad Seimo sprendimas yra svarbus pareiškimas, siekiant užtikrinti tolesnį JAV karių buvimą Lietuvoje.
„NATO Parlamentinė Asamblėja, kur lankėsi Jungtinių Valstijų delegacija, pabrėžė, kad tai yra nepaprastai svarbus signalas Jungtinėms Valstijoms, kad mes esame patikimas NATO partneris“, – pabrėžė jis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas prieš sprendimą sakė, kad dar diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti gynybinei misijai. Pasak jo, šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus.
„Šiuo metu diskusijų apie laivą nėra, (…) mes labiau orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus – iki 40-ties karių.
Bet kariai turi ir bepilotes valdymo sistemas, povandenines valdymo sistemas, visą įrangą, antidronines sistemas – visą įrangą, kuri yra reikalinga misijai įgyvendinti saugiai“, – aiškino jis.
Ministro teigimu, bus siekiama dalyvauti tiek Prancūzijos, Jungtinės Karalystės buriamoje koalicijoje, tiek Jungtinių Valstijų misijoje.
R. Kauno teigimu, Hormuzo sąsiauryje sutrikdyti jūrų keliai per išaugusias kuro kainas tiesiogiai veikia ir Lietuvą, todėl laisvos laivybos užtikrinimas svarbus visiems.
„Mandato suteikimas dalyvauti šioje operacijoje reiškia aiškų Lietuvos įsipareigojimą veikti kartu su sąjungininkais ir stiprina praktinį karinį bendradarbiavimą su JAV“, – pažymi ministras.
R. Kaunas anksčiau sakė turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji.
BNS ir Seimo LSDP frakcijos inf.
