Seimas ketvirtadienį baigė svarstyti ir priėmė Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti gyventojų apsaugos nuo krizių ir ekstremaliųjų situacijų priemones, prioritetą teikiant gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų ir slėptuvių sistemos plėtrai.
„Pakeitimais tobulinama perspėjimo sistema, stiprinamas pasirengimas visuotiniam gyventojų evakavimui, numatoma apsaugos statinių ir patalpų (priedangų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių) tinklo plėtra.
Atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį, į krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą įvedamas naujas objektas gyventojų apsaugai – civilinės saugos pagalbos punktai. Juose gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu bus teikiama humanitarinė pagalba (maistas, vanduo, šiluma, elektra ir kt.)“, – komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Pakeitimais įteisinamas parengties pareigūnų tinklas, siekiant įgalinti veiksmingesnį reagavimą į krizes ir ekstremaliąsias situacijas. Sudaromos sąlygos kurti nuolatinės parengties regionines jungtines reagavimo komandas, veiksiančias pagal iš anksto nustatytus bendrus algoritmus.
Siekiant sklandžiai plėsti sirenų tinklą, nustatoma, kad pastatų valdytojai turi sudaryti sąlygas įrengti sirenas ant jų valdomų statinių ir neatlygintinai jas eksploatuoti.
„Šiuo metu susiduriama su situacijomis, kai ūkio subjektai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai dėl subjektyvių priežasčių nesutinka leisti ant jų valdomų statinių įrengti sirenų, o tai turi neigiamą įtaką gyventojų saugumui ir neatitinka viešojo intereso“, – pažymi pataisų rengėjai.
Įgaliojimus priimti sprendimus dėl gyventojų evakavimo turės Vyriausybė (gresiant ar įvykus agresijos aktui, paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį), savivaldybės meras (savivaldybės lygiu), valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga, ūkio subjektas (jų valdomuose objektuose ir teritorijose), gelbėjimo darbų vadovas (ekstremaliosios situacijos židinyje).
Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams nustatoma pareiga būti iš anksto pasirengus gyventojų evakavimui.
2026 m. sausio mėn. duomenimis, priedangų trūksta 27-iose savivaldybėse. Šalyje yra 6513 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 1,6 mln. gyventojų (56 proc.).
Savivaldybės administracija privalės iš anksto sudaryti sutartis dėl transporto priemonių, reikalingų gyventojams evakuoti (geležinkelio, autobusų, vandens ar oro transportu).
Pritarta Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko pasiūlymui, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, jame ar jo priklausinyje turi būti suprojektuota ir įrengta priedanga.
Iki šiol buvo įtvirtinta prievolė priedangas įrengti tik naujai statomuose daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.
