Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė penktą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas“. Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas doc. Vytautas Grubliauskas.
Šįkart dėmesys sutelktas į atsakomybę ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumą – ieškota atsakymų, kaip šiandien priimti sprendimus, kad valstybė kurtų ilgalaikę vertę, o ne tik naudotųsi trumpalaikiais ištekliais.
Diskusijoje išryškėjo, kad atsakomybė ateities kartoms tampa vis svarbesnė ne tik politiniu ar moraliniu, bet ir teisiniu požiūriu. Lietuvos karo akademijos prorektorius dr. Giedrius Viliūnas pažymėjo, jog Europos ir pasaulio lygiu vis dažniau svarstoma, ar ateities kartų teisės turėtų būti aiškiai siejamos su žmogaus teisėmis.
Profesorė Ainė Ramonaitė atkreipė dėmesį į šiandieninės Lietuvos situacijos paradoksą – jaunimas gyvena palyginti gerai ir jaučiasi laimingas, tačiau ne visuomet suvokia, kad dabartinė gerovė nėra savaime suprantama.
„Kitose šalyse yra jaučiamas jaunimo nusivylimas bendrais procesais, nes jie jaučia, kad jų gyvenimo kokybė, lyginant su jų tėvų, yra krentanti <…>.
Dabar Lietuvoje mes turime labai laimingą jaunimą, kurių džiaugsmas iš esmės stovi ant paaukotos vyresnės kartos. <…> Kur matau problemą, kad dabartinė jaunoji karta nesupranta ir neįvertina, kad greitai tai baigsis ir dar jaunesnės kartos bus visai kitoje situacijoje“, – teigė A. Ramonaitė.
Pilietinės visuomenės svarbą akcentavo dr. Rūta Žiliukaitė. Ji pabrėžė, kad būtent aktyvios organizacijos, judėjimai ir stiprūs lyderiai gali apginti viešąjį interesą tais atvejais, kai kyla grėsmė ilgalaikei visuomenės gerovei. Tokios iniciatyvos ne tik saugo demokratines vertybes, bet ir ugdo atsakingus piliečius bei būsimus politikus.
Tuo metu prof. Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį į augančią socialinę diferenciaciją.
„Jeigu mes kalbame apie harmoningą ir teisingą ateitį, turime maksimaliai stabdyti mechanizmus, kurie diferencijuoja visuomenę, pavyzdžiui privačių mokyklų tinklo plėtrą. <…>
Žmonės, kurie nepatenka į tokias mokyklas praranda kokybę, problema tame, kad auga skirtumas tarp pasiruošimo privačioje ir neprivačioje mokykloje, tokiu būdu formuojasi dviejų greičių Lietuva“, – teigė profesorius.
Jo teigimu, jei siekiame teisingos ir harmoningos ateities, būtina mažinti nelygybę kuriančius mechanizmus.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi: Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms dr. G. Viliūnas; Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. A. Ramonaitė; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doc. dr. R. Žiliukaitė; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto prof. dr. B. Gruževskis, Gamybos ir inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda ir prof. Birutė Teodora Visokavičienė.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo Ateities komiteto biuro ir LSDP frakcijos inf.
Seimo kanc. nuotr.
