Seimas imasi svarstyti socialdemokratų teikiamus Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimus, kuriuos antradienį parlamentui pristatė Seimo vicepirmininkė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. Projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
„Galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atliepia šeimų poreikius ir keliamus šeimos politikos tikslus.
Būtina stiprinti šeimos institutą, įtvirtinti sklandžią šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą – tai aktualu visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų sudėties ar teisinės padėties“, – komentuoja O. Leiputė.
Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad įstatymas ir jame įvardijamos šeimos stiprinimo priemonės turi apimti visas teisėtas šeimos formas, įskaitant globėjus (rūpintojus), vienišus tėvus, asmenis, auginančius tiek biologinius, tiek įvaikintus ar globojamus (rūpinamus) vaikus, šeimas, kurios neaugina vaikų, partnerių arba santuokos neįregistravusių asmenų šeimas.
„Pagal Konstituciją … šeimos samprata neapribojama tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais, ji gali apimti ir kitais pagrindais sukurtus de facto šeimos ryšius“, – pabrėžia įstatymo pakeitimų rengėjai.
Anot jų, vienas iš svarbiausių šeimos padėties rodiklių, rodantis šeimos politikos veiksmingumą – gimstamumas.
„Deja, pastaruoju metu Lietuvoje nuolat stebimos gimstamumo mažėjimo tendencijos.
Prie to prisidėjo ir nepakankamai efektyvi šeimos politika“, – konstatuoja projekto autoriai.
Siūlomais pakeitimais siekiama kurti efektyvesnę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, „pereiti nuo fragmentuoto ir išskaidyto šeimos politikos koordinavimo modelio prie labiau centralizuoto, sisteminio ir mokslu grįstos politikos formavimo modelio“.
Įstatyme siūloma įtvirtinti tikslą gerinti sąlygas šeimoms auginti vaikus. Šeimų gerovę numatoma stiprinti įvairiomis kryptimis: skatinant gimstamumą, sudarant sąlygas apsirūpinti būstu, derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, gerinant švietimo, užimtumo, vaikų priežiūros sąlygas, sveikatos stiprinimo galimybes, užtikrinant svarbias paslaugas.
Siūloma patikslinti Bazinio paslaugų šeimai paketo sąvoką, siekiant palikti galimybę ateityje koreguoti paketo turinį, atsižvelgiant į aktualius šeimų poreikius. Bazinis paslaugų šeimai paketas bus tvirtinamas Vyriausybės nutarimu.
Projektu taip pat siūloma pakeisti Nacionalinės šeimos tarybos statusą iš biudžetinės įstaigos į dirbančią visuomeniniais pagrindais. Tai leis įtraukti įvairių sričių ekspertus į sprendimų priėmimą, padės sumažinti administracines išlaidas. Taryba bus visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija.
Pakeitimais tikslinama Vyriausybės kompetencija šeimos politikos srityje.
Savivaldybėse bus steigiamos šeimos tarybos – „pažangus ir pasiteisinęs institutas tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje“, prisidėsiantis prie „efektyvių sprendimų paieškos, šeimų atstovavimo ir visuomenės įgalinimo savivaldybėse“.
Pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti galimybę skirti premijas asmenims, apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Orinta Leiputė, Indrė Kižienė, Darius Razmislevičius, Jurgita Šukevičienė, Birutė Vėsaitė, Jūratė Zailskienė.
