Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės, socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės siūlymas išlaikyti dabar galiojančią pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarką įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Pakeitimu siekiama atšaukti nuo rugsėjo 1-osios turintį įsigalioti reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas įgyjamas tik tuo atveju, jei mokinys patikrinimų metu pasiekia „slenkstinį lygį“.
„Raginu išlaikyti dabar galiojančią pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarką.
Pagrindinis išsilavinimas dabar įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinus mokymosi pasiekimus“, – komentuoja J. Šukevičienė.
Socialdemokratė pabrėžia, kad taikant „slenkstį“, daugeliui jaunuolių užsitrenktų durys siekti vidurinio išsilavinimo.
„Kodėl turėtume užkirsti jiems kelią baigti vidurinio ugdymo programą?
2023-aisiais užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos. Dabartiniai dešimtokai mokosi „ant slenksčio“ – tarp senų ir naujų programų. Taikyti „slenkstinį“ reikalavimą dabar reikštų spardyti gulintįjį. Tai būtų neteisinga ir žiauru“, – pažymi J. Šukevičienė.
Ragina neskriausti reformų nukamuotų vaikų
Parlamentarė primena, kad dabartiniai dešimtokai yra ta vaikų karta, kuri 7–8 klasėse mokėsi pandemijos sąlygomis.
„Daliai mokinių nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos, ne visų šeimų galimybės buvo lygios, mokyklos dorojosi su milžinišku krūviu.
Ši karta patyrė didžiausią mokymosi praradimą per pastaruosius dešimtmečius. Privalome sau atsakyti: ar turime teisę šiandien šiems vaikams pakišti „slenkstį“, kuris nulemtų jų tolesnį kelią? Tai nebūtų teisinga“, – komentuoja Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė.
Socialdemokratė ragina „ne bausti pandemijos paveiktą kartą, o padėti jai atsitiesti“.
„Teikiamais pakeitimais aiškiai sakome: pirmiausia pagalba, o ne barjerai.
Pirmiausia mokymasis, o ne „šauniausiųjų“ atranka pagal analogiją su „laisvąja rinka“, – sako J. Šukevičienė.
Socialdemokratė atkreipia dėmesį į Nacionalinės švietimo agentūros duomenis: jei „slenkstis“ būtų taikytas 2025 m., pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 15,2 proc. visų dešimtokų.
„Tūkstančiams jaunuolių būtų užtrenktos durys siekti vidurinio išsilavinimo.
Tai reiškia didesnę socialinę atskirtį, didesnę ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką, mažesnes galimybes darbo rinkoje.
Mokiniui, kuriam nepavyksta pasiekti reikiamo lygio, turi būti teikiama mokymosi pagalba. Pagrindinis ugdymas turi būti ne atranka, o starto linija. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas už borto vien dėl to, kad nesugebėjo peršokti kažkokio slenksčio“, – pabrėžia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė J. Šukevičienė.
