Seimo Užsienio reikalų komitetas trečiadienį svarstė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus.
VRM viceministrė Alicija Ščerbaitė pristatė keičiamas nuostatas dėl užsieniečių, kuriems išduodamas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.
Tikslinamas reglamentavimas, susijęs su užsieniečių, kurie yra ar buvo prekybos žmonėmis aukos, teisiniu statusu. Griežtinamas reglamentavimas, susijęs su studentais: leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu užsieniečiui galėtų būti išduodamas ne ilgiau kaip aštuoneriems metams. Pirmosios pakopos – bakalauro – studijų pirmo ir antro kurso studentai galėtų dirbti tik 20 valandų per savaitę, išskyrus vasaros atostogų ir praktikos laikotarpį.
Pakeitimai parengti atsižvelgiant į pastebėtą piktnaudžiavimą. Leidimų išdavimo tvarka griežtinama.
Nedeklaruotas darbas: sankcijų problema
Komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas pateikė siūlymą dėl sankcijų darbdaviams už nedeklaruotą užsieniečių darbą.
„Dabar galiojantis reguliavimas ypač neproporcingai paveikia sąžiningus užsieniečius, kurie juk iš tikrųjų nėra atsakingi už darbo laiko žiniaraščių pildymą ir darbo laiko deklaravimo pareigų nesilaikymą.
Todėl pasiūliau už pirmą pažeidimą riboti tik darbdavio galimybes įdarbinti naujus darbuotojus užsieniečius: neleisti įdarbinti naujų darbuotojų užsieniečių, bet esamų darbuotojų užsieniečių neatleisti. O nustačius pakartotinius pažeidimus, jau reikia taikyti leidimo laikinai gyventi ir leidimo dirbti panaikinimą visiems užsieniečiams. Tokiu atveju užsieniečiai turės ieškoti kito darbdavio“, – komentuoja R. Motuzas.
Siūlo leisti dirbti nukentėjusiesiems
Posėdžio dalyviai diskutavo apie situacijas, kai užsieniečiai jau yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Suteikus nukentėjusiojo statusą, tenka laukti tris ar net keturis mėnesius, kol asmuo gali pradėti dirbti. Asmeniui pasiūloma nevyriausybinių organizacijų pagalba apgyvendinant, apsirūpinant drabužiais ir maistu, tačiau asmuo neturi jokių pajamų. Šitaip asmuo tarsi stumiamas grįžti pas darbdavį, nuo kurio jis nukentėjo, net jei esama požymių, kad su darbuotojais ten elgiamasi nesąžiningai, jie išnaudojami.
VRM atstovai paaiškino, kad leidimas laikinai gyventi neišduodamas iškart. Tai – ilga procedūra. Todėl siūloma išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą ir jo galiojimo laikotarpiu numatyti teisę dirbti. Užsienietis galės dirbti, kol sulauks leidimo laikinai gyventi.
„Amžini studentai“
VRM atstovai paaiškino, jog apribojimas pirmo ir antro kurso bakalauro studijų studentams (kad gali dirbti tik 20 valandų) grindžiamas atlikta analize, kuri atskleidė, kad kai kurie studentai užsieniečiai kasmet perstoja į pirmą kursą ir lieka Lietuvoje neva studijų pagrindu, o iš tikrųjų tik dirba.
Siūlomais pakeitimais siekiama užkardyti tokį piktnaudžiavimą, kai prisidengiant studijų pagrindu atvykstama dirbti. Turimais duomenimis, daugiausia studentų į Lietuvą atvyksta iš Indijos, Bangladešo ir Pakistano. Pabrėžta, kad mokymo įstaigos labai vertina studentus užsieniečius ir nėra linkusios naikinti studento statuso dėl prasto lankomumo.
