Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė valdančiosios daugumos frakcijų inicijuotam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų projektui. Toliau jį svarstys Seimo Kultūros komitetas.
Įstatymo projektu siūloma keisti LRT įstatymo nuostatas, susijusias su LRT generalinio direktoriaus skyrimu ir atleidimu. Nuostatą, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba atviru balsavimu, siūloma keisti nuostata, kad sprendimas priimamas slaptu balsavimu.
„Atviras balsavimas tokio jautrumo klausimuose gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį spaudimą Tarybos nariams, lemti, kad jie balsuotų ne pagal savo objektyvią profesinę nuomonę, o atsižvelgdami į politines ar institucines įtakas.
Slaptas balsavimas eliminuoja šias rizikas, užtikrina laisvą apsisprendimą ir sudaro prielaidas priimti objektyvesnius bei nepriklausomus sprendimus“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma keisti įstatymo nuostatą dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo. Siūloma nustatyti, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis „netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių“.
„Siūloma pagrindiniu kriterijumi laikyti tai, ar LRT generalinis direktorius tinkamai vykdo savo funkcijas ir ar Taryba patvirtina metinę LRT veiklos ataskaitą.
Tai suteikia aiškų, matomą ir objektyvų vertinimo pagrindą, suderinamą su principu, kad vadovo atsakomybė turi būti vertinama pagal faktinius veiklos rezultatus“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Anot pakeitimų iniciatorių, daugiau kaip pusės balsų reikalavimas yra įprastas, standartinis, proporcingas ir apsaugo vadovą nuo nepagrįstų ar politizuotų sprendimų.
Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė yra komentavusi, kad pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę.
„Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją.
Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – komentuoja O. Leiputė.
Pasak O. Leiputės, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra dominuojanti praktika. „Situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – komentavo Seimo LSDP frakcijos seniūnė O. Leiputė.
