Teisėsaugai tiriant itin žiaurų penkiolikmečio jaunuolio nužudymą, keturiolikmetės prievartavimą ir kitus rezonansinius nusikaltimus, sukrėtusius Lietuvą pastaruoju metu, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Razmislevičius sako, kad tokie nusikaltimai rodo „varžtų atsipalaidavimą“.
„Kriminologijos terminais, matome socialinių inhibicijų susilpnėjimą, paprastai tariant, vidinių varžtų atsileidimą, atsipalaidavimą.
Žiniasklaidoje dažniausiai minimi tokie veiksniai kaip narkotikai ir patyčios mokykloje. Tačiau nederėtų visko supaprastinti, suvedant į alkoholį, kvaišalus ar „paauglių žiaurumą“. Turime matyti socialines prielaidas“, – įsitikinęs D. Razmislevičius.
Parlamentaro vertinimu, patyčios mokykloje ir kitur yra bendros atmosferos visuomenėje atspindys.
„Agresorius, prievartautojas, žudikas juk neskaito Baudžiamojo kodekso prieš puldamas auką.
Jeigu visuomenėje visur vyrauja patyčios ir smurtiniai santykiai, smurtas ima atrodyti „priimtinas“. Taigi viena iš priežasčių – smurto normalizavimas, ypač socialiniuose tinkluose, kur net visokios kankintojų grupės buriasi ir drauge mėgaujasi smurtu“, – įspėja D. Razmislevičius.
Kita „ne mažiau grėsminga priežastis“ yra mažas teisėsaugos pareigūnų matomumas viešose vietose.
„Nors turime pagirti pareigūnus dėl operatyvaus įtariamųjų sulaikymo, teisėsaugos institucijos vis dar sprendžia sudėtingus organizacinius ir materialinius iššūkius.
Pareigūnai per mažai matomi viešose vietose, mūsų miestuose daugėja tamsių zonų, vis dažniau girdime gyventojų skundus apie nuolatines, besikartojančias problemas, kurių nei savivaldybė, nei teisėsauga nepajėgia išspręsti ar net nebando. Trūkstant pareigūnų ir pajėgumų, teisėsaugininkai yra priversti „rūšiuoti“ pagalbos šauksmus į svarbesnius ir nesvarbius“, – pažymi D. Razmislevičius.
Dar viena priežastis, anot parlamentaro, – „labai siauras požiūris į prevenciją“.
„Prevencija – tai ne tik pamoralizavimas tėvams, kad prižiūrėtų savo vaikus, ar pamokymas „nevaikščioti tamsoje po vieną“.
Prevencija – tai visų pirma gilus situacijos stebėjimas. Pavyzdžiui, kitose šalyse daug investuojama į tyrimus ir apklausas, ypač jaunimo grupių, į darbą su šeimomis, miesto zonų tyrimą, kad žinotume, kokia yra reali situacija. Tyrinėjamos net veiklos ir veikėjai, kurių policija dar „nemato“. Tai tikrai ne vien policijos darbas“, – įsitikinęs D. Razmislevičius.
Anot jo, į šį darbą vis dar nepakankamai įsitraukusios savivaldybės – nors jų vaidmuo turėtų būti pagrindinis.
Parlamentaras kritikuoja „vangų“ viešųjų institucijų atsaką į penkiolikmečio nužudymo atvejį.
„Matosi, kad reagavimo, darbo su bendruomenėmis elementas visiškai neišvystytas – net paprasčiausių atjautos žodžių negirdime.
Tai – akmuo ir į savivaldybės, ir į mokyklos, ir kitų institucijų daržą. Ne veltui žmonėms susidaro įspūdis, kad „visi šioje šalyje nužmogėję“, – komentuoja D. Razmislevičius.
Socialdemokratas ketina inicijuoti šių klausimų aptarimą Seimo rudens sesijoje.
