Seimas priėmė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kuriais nuo kitų metų apribojami plynieji pagrindiniai miško kirtimai šalia miestų ir miestelių teritorijos ribų.
Nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas nebeleis vykdyti plynųjų pagrindinių miško kirtimų 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Vis dėlto, ir vykdant atvejinius ar atrankinius pagrindinius kirtimus, paskutinis kirtimas bus galimas tik tada, kai kertamoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m.
Pasak L. Jonausko, tokios įstatymo pataisos ne tik neleis drastiškai keisti miestų ir miestelių kraštovaizdžio, bet ir prisidės prie nacionalinio saugumo.
„Plynės, pasitinkančios vos įvažiavus į kai kuriuos miestus, miestelius, veikia net gyventojų psichologinę būseną.
Jau nekalbu, kad plynieji kirtimai smarkiai keičia miško ekosistemas ar darko kraštovaizdį“, – įspėja socialdemokratas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas akcentavo ir tokio įstatymo teigiamą efektą krašto gynybai.
„Uždraudus kirsti mišką plynai 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų, ne tik išsaugotume miško ruožus rekreacijai, bet ir išlaikytume natūralų barjerą, kuris gynybos sumetimais saugotų įvažiavimus į miestus ir miestelius.
Jau dabar kai kurie miestai svarsto apie tokių kontrmobilumo priemonių kaip „ežiai“, kelio blokai, „drakono dantys“, trosai, spygliuota viela, koncertina, sijos įrengimą, taip siekiant sustiprinti apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą. Nepamirškime, kad miškai yra natūralus Lietuvos gynybinis barjeras, kurį, žinome iš istorijos, lietuviai puikiai išnaudojo gindamiesi nuo priešų. Esant tokiems neramiems laikams, netoleruotina šnioti plynai miestų ir miestelių prieigas, suardant jų natūralų gynybinį barjerą, todėl įsigaliojęs įstatymas nebeleis to daryti“, – paaiškina L. Jonauskas.
Naujos redakcijos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas taip pat nuo kitų metų pradžios uždraudžia vykdyti plynuosius miško kirtimus ir kirsti želdinius ne miško žemėje 100 m atstumu į abi puses nuo kelio briaunų prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių. Išimtis galės būti taikoma tik šalinant žuvusius, ligų ir kenkėjų pažeistus, pavojų eismo saugumui ir elektros linijoms keliančius medžius.
Taip pat nebus leidžiama vykdyti plynųjų pagrindinių miško kirtimų didesnėse kaip 1,5 ha biržėse nuo Rusijos (Kaliningrado srities) sienos ir Baltarusijos sienos 20 km atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą, kas, anot Lietuvos kariuomenės, tokiu būdu jai leistų efektyviai išnaudoti turimus ribotus žmogiškuosius ir techninius resursus.
Natūralios gamtinės kliūtys – miškai – suteikia Lietuvos kariuomenei galimybę gintis, blokuoti ar trikdyti priešo judėjimą, leidžia pasislėpti nuo priešiškų pajėgų žvalgybos.
