Vytautas Plečkaitis. Kai  patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją  užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi, net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos -1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus– nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, beta Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni -Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kariuomenė  galėjo atlikti savo garbingą misiją ir, galb ...

Ne, ne žydai sukūrė koronavirusą, Laurynai Kasčiūnai

Ne, ne žydai sukūrė koronavirusą, Laurynai Kasčiūnai

Juodai juokauju – TS-LKD Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, ačiū Dievui, nekaltina žydų dėl koronaviruso. Bet jis kaltina Lietuvos žydų bendruomenę (LŽB), kad ji finansiškai parėmė naują Rūtos Vanagaitės – „tos melagės“ – knygą „Kaip visa tai įvyko“. Sakysite, ką mano sukurta feikinė antraštė turi bendra su  su L. Kasčiūno kaltinimu LŽB? Ogi abi idėjos yra melagingos, leidžiančios manipuliuoti tiesa. Mat, knygos pagrindinis veikėjas  yra ne R. Vanagaitė, bet vienas garsiausių Europos istorikų, Holokausto istorijos Lietuvoje  ekspertas, istorijos mokslų daktaras Christopher Dickmann (Kristoferis Dikmanas). Ar kaip tik šis faktas išgąsdino poną L. Kasčiūną? Viena yra kritikuoti „istorijos diletantę“ (anot Rūtos Vanagaitės kritikų), visai kita – Lietuvos prezidento globojamos Komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti narį. Slėpdamas, kad bijo tiesos L. Kasčiūnas ima ...

Vytautas Plečkaitis. Rusijos prezidento kelias: per Jeruzalę į pasaulio politikos salonus

Vytautas Plečkaitis. Rusijos prezidento kelias: per Jeruzalę į pasaulio politikos salonus

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pastaruoju metu skiria daug dėmesio Europos ir kaimyninių valstybių žiniasklaida. Ne tik todėl, kad jis jau dvidešimt metų autokratiškai valdo didžiausią plotu pasaulyje ir gausiais resursais apdovanotą, šalį. Ir ne tik todėl, kad, netikėtai reformavo vyriausybę ir pasiūlė keisti konstituciją, išplėsdamas parlamento, kuris iki šiol atliko prezidento pagalbinio įrankio, funkcijas. Ar dėl to, kad pradėjo perrašinėti Antrojo pasaulinio karo istoriją? Tačiau ir todėl, kad Putinas susilaukė gausių liaupsių pasauliniame žydų kongrese, skirtame Holokaustui paminėti, Izraelyje. Beje, kaip tvirtina Putino biografai, jis „gerbia žydus ir musulmonus“. Yra religingas, „į tautos gyvenimo centrą grąžino religiją“. Putinas stengiasi pasirodyti kaip visos tautos vadas, panašiai kaip carai Rusijos imperijoje. Konservatyvus ir įtakin ...

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Daugybę Lietuvai svarbių sukakčių, jubiliejų ir asmenybių atminimo klausimus vis garsiau lydi politizuotos diskusijos apie tai, ką užmiršti, ką prisiminti. Reiškinys, apėmęs Vengriją, Lenkiją, Ukrainą ir kitas šalis, neaplenkia ir Lietuvos. „Galbūt Signatarų namų garsiajame balkone ateityje kalbantį matysime ne vien dešiniųjų atstovą“, – sakydamas kalbą Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio 140-osioms gimimo metinėms atminti renginyje atsargiai pasvarstė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. „Ne dešinysis šneka, o Atkuriamojo Seimo pirmininkas“, – ūmai replikavo Signatarų namų vadovė. „Kairiųjų ketvertui“, – Biržiškai, Kairiui, Narutavičiui ir Vileišiui, – vietos didžiajame pasakojime apie Vasario 16 d. Aktą kol kas nėra. Tiems, kurie protestavo prieš daugumos tuometės tarybos narių valią susieti Lietuvos nepriklausomybę tvirtais ryšiais ...

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Panevėžio J. Miltinio teatro pjesės „Mūsiškiai“ pastatymo epopėja eilinį kartą patvirtino tiesą, kad bailiai ir padlaižūnai tarsi keliauja laiku - visose santvarkose jie išlieka tokie patys. Šių savybių turėjimas paverčia tokį asmenį šlykščiausiu bet kokios valdžios įrankiu. Jokio skirtumo tarp nacių, komunistų ar demokratijos santvarkų. Visose bailys taps ura patriotu pasiruošusiu įvykdyti bet kokį valdžios arba minios įsakymą. Pavyzdžiui – siekti, kad būtų uždraustas kažkam neįtikęs spektaklis, prieš tai jo net nepažiūrėjus. Kas prisiims atsakomybę už persekiotą teatro meno vadovą Andrių Jevsejevą? Už lenkų dramaturgo Michal Walszek kritiką, neskaičius pjesės arba skaičius, bet nieko nesupratus? Kas atsiprašys be galo talentingų teatro jaunųjų aktorių nepriekaištingai atlikusių savo vaidmenis? Kas teatre prisiims atsakomybę už sutartyje su dramaturgu  numatytą id ...

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai susitepusių didvyrių nereikia

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai susitepusių didvyrių nereikia

Mano pozicija vienareikšmė: didvyriškumas nepanaikina atsakomybės už dalyvavimą nusikaltime prieš žmoniškumą. Antraip – didvyrio statusas diskredituojamas. Šiuo atveju kalbu apie pokario partizaną Joną Noreiką. Keli šalutiniai klausimai, bet į temą: ar 1941 metais  birželio sukilimo metu Lietuvoje krikščionybė buvo panaikinta? Nebuvo. Todėl ir 10 Dievo įsakymų niekas neatšaukė. Ar valantys mundurus  dar pamena: „Nežudyk“, „Negeisk svetimo turto“, „Nevok“?  Matyt, ne.  Ar yra tiesioginių įrodymų, kad J. Noreika dalyvavo žydų žudyme? Ne. Bet, yra pasakojimai, kad dalyvavo. Tai kame problema? Problema tame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui kaip institucijai, regis,  svarbu tik atsakyti į vieną klausimą: ar J. Noreika  žudė, ar ne. Tačiau Lietuva yra pasirašiusi tarptautines konvencijas draudžiančias ir baudžiančias už genocidą, o LGGRTC ...

Close