G. Paluckas – apie valdžios formavimo proceso užkulisius ir tai, kaip toliau Seime dirbs socialdemokratai

G. Paluckas – apie valdžios formavimo proceso užkulisius ir tai, kaip toliau Seime dirbs socialdemokratai

Žinių Radijo laida „Opozicija“, gruodžio 4 diena, svečiuose – LSDP pirmininkas, Seimo narys Gintautas Paluckas. Raigardas Musnickas: Tai kaip būti Seimo nariu? Gintautas Paluckas: Buvimo būdu – aktyviai. Kol kas tas valdžios dalijimosi vajus labai neįkvepia. Turiu omenyje, jog tai, matyt, yra bjaurioji politikos pusė – intrigos, pokiliminiai apgaudinėjimai ir visa kita. Bet viskas tuoj nusistovės. RM: Jau susidūrėte su tuo? GP: Nuo pirmos dienos. Tai yra valdžios formavimo procesas – vieną šneka, kitą daro kolegos. Bendrai paėmus, aš politikoje tikrai nesu naujokas, tai manęs labai nenustebino, galbūt šiek tiek nuvylė. Bet aš tikiuosi, kad žiūrint į priekį viskas bus konstruktyviau. Tikiuosi, kad blogiau nebus – turėsime Vyriausybės programos projektą kitos savaitės pradžioje, jau galėsime matyti dėl ko visi mušamės, nes kol kas dėl muštynės dėl kėdžių i ...

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Kai buvo suskaičiuoti visi rinkėjų balsai ir prasidėjo koalicijos formavimo darbai šalia įprastų prioritetinių klausimų – mokesčiai, pensijos ar sveikatos apsauga – vietos pagaliau atsirado ir žmogaus teisėms. Buvo kalbama, jog tai yra ypatingos svarbos klausimas (abiejų liberalų partijų vadovės) ar tiesiai šviesiai rėžiama, jog beveik neįmanoma susitarti dėl „bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami, kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių“ (I. Šimonytė). Turint omenyje, kad koalicinė sutartis pasirašyta, peršasi mintis, jog dėl žmogaus teisių svarbos susitarti pavyko. Tačiau, matyt, kažkur įsivėlė klaidelė ir prioritetai buvo pamiršti. Tokią prielaidą galima daryti ne tik skaitant koalicijos sutarties projektą, bet ir stebint 3 partijų veiklą šiame pereinamajame laikotarpyje. Esmė ta, kad Aliaksandro Lukašenkos bei Vladi ...

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Seimo rinkimus laimėjusios dešiniosios partijos baigia derinti programines nuostatas ir jau artimiausiu metu paaiškės, kokiu keliu Lietuva žengs per ketverius naujos Vyriausybės metus. Dažniausiai rinkimus laimėjusios partijos išgyvena porinkiminės euforijos etapą, per kurį visi džiaugiasi naujais išrinktaisiais bei liaupsina partijų lyderius. Lėtai, tačiau užtikrintai kyla laimėjusių partijų reitingai. Panašu, jog šį kartą gali būti visiškai kitaip: pirmas akibrokštas įvyko jau pirmąją dieną po antrojo Seimo rinkimų turo, kuomet diskusijos dėl būsimos valdančiosios daugumos pradėtos ne nuo programinių siūlymų ir nuostatų derinimo, o postų dalybų. Kai kurie politikai taip skubėjo užsikalti kuoliukus dėl norimų postų, kad pamiršo visas politinės etikos subtilybes. Pirmiausia, iš laimėjusių partijų rinkėjai tikisi sulaukti aiškių darbų gairių ir Vyriausybės progra ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

G. Paluckas: augantis nedarbas – ir Vyriausybės drakoniškų veiksmų pasekmė

G. Paluckas: augantis nedarbas – ir Vyriausybės drakoniškų veiksmų pasekmė

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas ragina Vyriausybę peržiūrėti dalį dėl pandemijos įvestų apribojimų, antraip nedarbas Lietuvoje ir toliau augs. „Tie apribojimai, kurie išplatinami kaip privalomos rekomendacijos, pavyzdžiui, kultūros ir sporto renginiams reiškia viena: tokie renginiai nevyks, nes Vyriausybės reikalavimai dėl kiekvieno lankytojo užregistravimo ir susodinimo dviejų metru atstumu yra neįgyvendinami. Taigi nedarbas kils, nes kultūros, sporto renginių organizavimas yra išbraukiamas“, – sako G. Paluckas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis šalyje siekia 13,7 proc. – rugsėjo 1 d. registruota 235,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. G. Palucko teigimu, jeigu Vyriausybė savo reikalavimų nepakeis, darbo ieškančiųjų žmonių Lietuvoje ateityje daugės. „Vyriausybės kova su koronavirusu drakoniškomis priemonėm ...

Julius Sabatauskas. Ginklas Verygai apnuogino Vyriausybės ydas

Julius Sabatauskas. Ginklas Verygai apnuogino Vyriausybės ydas

Premjero mostas – apdovanoti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą vardiniu ginklu sukėlė ne tik daug klausimų, abejonių ir netgi pašaipų bangą visuomenėje, bet, mano manymu, dar ir tiesiog simboliškai įvardijo kai kuriuos dabartinių valdančiųjų bruožus. Sakyčiau, ydas. Man pirmiausia kilo klausimas, ar tai teisėtas veiksmas. Šios kadencijos valdantiesiems tiesiog norma tapo vieną po kito paminti įstatymus arba tiesiog interpretuoti juos savaip. Panašu, kad taip nutiko ir šįkart. Paskutiniai politikai – vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai -  buvo apdovanoti ginklais 2002 metais. Paskui įstatymo nuostatos buvo keičiamos ir ginklais apdovanojami tapo tik pareigūnai. Jau tai, kad teisę įteikti ginklą turi tik Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras bei vidaus reikalų ministras, rodo, kad tokią galimy ...

Orinta Leiputė. Su atvykėliais dirbantys pareigūnai neapsaugoti nuo užkrato

Orinta Leiputė. Su atvykėliais dirbantys pareigūnai neapsaugoti nuo užkrato

Koronaviruso pandemija trunka šeštą mėnesį. Tačiau Lietuvoje net ir per tokį laiką neužtikrinamas tarnybų, dirbančių užsikrėtimo rizikos zonose, saugumas. Yra signalų, kad vieno iš oro uostų sienos apsaugos tarnybos pareigūnai užsikrėtė COVID-19 virusu, nes darbo vietoje jie nėra apsaugoti nuo užkrato rizikos. Šiaip ar taip, visa pareigūnų pamaina neišėjo į tarnybą. Kiti pareigūnai irgi nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, dėl pavojingomis tapusių darbo sąlygų. Tuo tarpu sprendimų, kaip apsaugoti pareigūnus nuo užkrato ir galimai apsikrėtusiųjų – vis dar nėra. Apie tai garsiai nekalbama, tačiau realiai pareigūnai, kurie sutinka atvykstančius iš užsienio valstybių, nėra niekaip apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo. Pavyzdžiui, oro uostuose vieni keliautojai atvykę, praėję patikras, neužsibūna ir išvyksta su įsipareigojimu pasitikrinti dėl COVID-19 ir, esant reika ...

Close