O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

Vyriausybės sprendimas didinti norminę studijų kainą tuo pačiu mažinant valstybės finansuojamų studijų skaičių yra socialiai neteisingas, sako opozicinės Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė. Pasak Seimo narės, didinti aukštojo mokslo finansavimą būtina, tačiau ne tokiu būdu ir ne tokiomis priemonėmis, kokias siūlo Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. „Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus mažinimas reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų. Juolab, kad ketinama didinti finansavimą vienam studentui. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. Vyriausybės sprendimas yra socialiai neteisingas“, - sako O. Leiputė. Seim ...

Socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę: dalies karantino draudimų nereikia

Opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kreipėsi Vyriausybę ragindami kuo greičiau persvarstyti dalį karantino draudimų. Kai kurie suvaržymai, pasak socialdemokratų atstovų, yra absurdiški ir nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus, nors šie gali laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir dirbti. Negalima taikyti draudimo dirbti kone visiems iš eilės, išskyrus didžiuosius prekybos centrus. „Valdžios požiūris į karantino suvaržymus turi kuo greičiau keistis. Negalima taikyti draudimo dirbti kone visiems iš eilės, išskyrus didžiuosius prekybos centrus. Tai yra absurdiška. Grožio paslaugas teikiantys specialistai, pavyzdžiui, kirpėjai, smulkieji prekybininkai ir dalis kitokių smulkių verslų gali laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir atnaujinti savo veiklą“, - sako Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ...

Eugenijus Sabutis. Vyriausybė turi pradėti įgyvendinti savo pažadus

Eugenijus Sabutis. Vyriausybė turi pradėti įgyvendinti savo pažadus

Naujos sudėties Vyriausybės pataisytas 2021 m. valstybės biudžeto projektas grįžta svarstymui ir priėmimui į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas ne iki galo įsiklausė į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymus nemažinti savivaldybių pajamų ir suteikti joms galimybes vykdyti investicinius projektus, įsteigiant naują savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą. Seimas antrą kartą pradėjo svarstyti Vyriausybės patikslintą kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Tai vienas svarbiausių klausimų, kuris turi užtikrinti savivaldybėms svarbiausius instrumentus išlaikyti bent tą patį viešųjų paslaugų lygį ir galimybes augti, todėl tiek Seimas, tiek Vyriausybė, siekdami kompensuoti prognozuojamą 2021 metams 98,1 m ...

G. Paluckas – apie valdžios formavimo proceso užkulisius ir tai, kaip toliau Seime dirbs socialdemokratai

G. Paluckas – apie valdžios formavimo proceso užkulisius ir tai, kaip toliau Seime dirbs socialdemokratai

Žinių Radijo laida „Opozicija“, gruodžio 4 diena, svečiuose – LSDP pirmininkas, Seimo narys Gintautas Paluckas. Raigardas Musnickas: Tai kaip būti Seimo nariu? Gintautas Paluckas: Buvimo būdu – aktyviai. Kol kas tas valdžios dalijimosi vajus labai neįkvepia. Turiu omenyje, jog tai, matyt, yra bjaurioji politikos pusė – intrigos, pokiliminiai apgaudinėjimai ir visa kita. Bet viskas tuoj nusistovės. RM: Jau susidūrėte su tuo? GP: Nuo pirmos dienos. Tai yra valdžios formavimo procesas – vieną šneka, kitą daro kolegos. Bendrai paėmus, aš politikoje tikrai nesu naujokas, tai manęs labai nenustebino, galbūt šiek tiek nuvylė. Bet aš tikiuosi, kad žiūrint į priekį viskas bus konstruktyviau. Tikiuosi, kad blogiau nebus – turėsime Vyriausybės programos projektą kitos savaitės pradžioje, jau galėsime matyti dėl ko visi mušamės, nes kol kas dėl muštynės dėl kėdžių i ...

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Kai buvo suskaičiuoti visi rinkėjų balsai ir prasidėjo koalicijos formavimo darbai šalia įprastų prioritetinių klausimų – mokesčiai, pensijos ar sveikatos apsauga – vietos pagaliau atsirado ir žmogaus teisėms. Buvo kalbama, jog tai yra ypatingos svarbos klausimas (abiejų liberalų partijų vadovės) ar tiesiai šviesiai rėžiama, jog beveik neįmanoma susitarti dėl „bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami, kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių“ (I. Šimonytė). Turint omenyje, kad koalicinė sutartis pasirašyta, peršasi mintis, jog dėl žmogaus teisių svarbos susitarti pavyko. Tačiau, matyt, kažkur įsivėlė klaidelė ir prioritetai buvo pamiršti. Tokią prielaidą galima daryti ne tik skaitant koalicijos sutarties projektą, bet ir stebint 3 partijų veiklą šiame pereinamajame laikotarpyje. Esmė ta, kad Aliaksandro Lukašenkos bei Vladi ...

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Seimo rinkimus laimėjusios dešiniosios partijos baigia derinti programines nuostatas ir jau artimiausiu metu paaiškės, kokiu keliu Lietuva žengs per ketverius naujos Vyriausybės metus. Dažniausiai rinkimus laimėjusios partijos išgyvena porinkiminės euforijos etapą, per kurį visi džiaugiasi naujais išrinktaisiais bei liaupsina partijų lyderius. Lėtai, tačiau užtikrintai kyla laimėjusių partijų reitingai. Panašu, jog šį kartą gali būti visiškai kitaip: pirmas akibrokštas įvyko jau pirmąją dieną po antrojo Seimo rinkimų turo, kuomet diskusijos dėl būsimos valdančiosios daugumos pradėtos ne nuo programinių siūlymų ir nuostatų derinimo, o postų dalybų. Kai kurie politikai taip skubėjo užsikalti kuoliukus dėl norimų postų, kad pamiršo visas politinės etikos subtilybes. Pirmiausia, iš laimėjusių partijų rinkėjai tikisi sulaukti aiškių darbų gairių ir Vyriausybės progra ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Close