Vokietija Archives - Page 2 of 2

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Vytautas Plečkaitis. Kodėl Rytų Europa daugiau myli JAV prezidentą Donaldą Trumpą nei Vakarai

JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybė ryškiai išsiskiria iš kitų Vakarų valstybių lyderių ne tik savo politiniais sprendimais, bet ir savo elgesiu, apie kurį plačiai rašoma pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, žiniasklaidoje. Jam oponentų metami pagrįsti ir nepagrįsti kaltinimai, dėl jo grubaus, kai kada net chamiško elgesio, apibūdinant savo oponentus ar net moteris, skelbusias apie jo ankstesnius intymius santykius. JAV moterys, matyt, atsikeršydamos jam kongreso ir senato rinkimuose daugiausiai balsavo už demokratus. Tuo tarpu 75 proc. baltųjų vyrų, balsavo už respublikonus. Tačiau moterų balsų nepakako, kad demokratai įsigalėtų abiejuose rūmuose – kongrese ir senate. D. Trumpo aktyvi rinkiminė kampanija davė vaisių ir jo respublikonų partija ne tik atsilaikė, bet net padidino savo atstovų skaičių senate, nors ir neteko daugumos kongrese. Tai gali paskatinti D. T ...

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Skausmingas Krikščionių socialinės unijos (CSU) pralaimėjimas rinkimuose į vietinį parlamentą vienoje iš turtingiausių Vokietijos žemių Bavarijoje sukėlė politinę audrą ne tik Bavarijoje, bet ir Berlyne. Valdančiųjų pralaimėjimas buvo prognozuojamas. Tačiau ne toks didelis. Stipriai pralaimėjo ne tik dešinioji partija CSU, įeinanti į valdančiąją koaliciją Berlyne kartu su A. Merkel krikščionimis demokratais. Bet ir socialdemokratai – kairiojo centro partija. Pastarieji taip pat yra valdančiosios koalicijos dalyviai ir dėl vadovybės strateginių klaidų – bet kokia kaina būti valdžioje su dešiniaisiais – iš antros pagal dydį partijos nukrito į trečią poziciją Vokietijos mastu ir į penktą poziciją Bavarijos žemėje, užleisdami į priekį ir kairesnę Žaliųjų partiją, ir Laisvųjų rinkėjų susivienijimą bei kraštutinę dešiniąją Alternatyvą Vokietijai – AfD. Vokietijoje klasi ...

Vytautas Plečkaitis. Liūdnos vokiečių migracinės politikos pasekmės

Masinės riaušės trečiame pagal dydį Saksonijos žemės mieste Chemnize iššaukė reakciją bei susirūpinimą visoje Vokietijoje ir aplink ją. Buvusios rytų Vokietijos (VDR) miestas Chemnizas iki 1990 m. vadintas Karl Marx Stadt, ne pirmi metai garsėja, kaip vienas iš neonacių bastionų. Jiems netrukdo miesto centre pastatytas devynių metrų aukščio Karlo Marxo paminklas. Galima sakyti atvirkščiai - paminklas juos traukia čia rinktis ir reikšti savo protestus bei nepasitenkinimą dabartine Vokietijos valdžios migracine politika. Jiems, ir ne tik jiems, labiausiai kliūva atvykę į Vokietiją emigrantai iš Afrikos ir Azijos šalių. Praėjusią savaitę dešinieji radikalai taip įsisiautėjo, jog centrinei valdžiai teko mobilizuoti apie penkis tūkstančius policininkų tvarkai palaikyti. Pretekstas chuliganiškiems išpuoliams buvo 35 metų vokiečio, kurio motina yra kubietė, nužudymas ...

Vytautas Plečkaitis. Futbolo žvaigždės M.Ozilo elgesys patvirtino vokiškos integracijos silpnąsias vietas

Visi kas domisi futbolu, o juo žavisi šimtai milijonų, jei ne milijardai, žmonių visame pasaulyje, daugiau ar mažiau pažįsta futbolo žvaigždes, savo puikaus žaidimo ir futbolo komercilizacijos dėka, tapusius multimilijonieriais. Tarp jų yra turkų kilmės Vokietjos rinktinės žaidėjas 29-erių metų Londono „Arsenalo“ klubo saugas Mesutas Oezilas, sužaidęs 92 rungtynes už vokiečių nacionalinę rinktinę ir įmušęs 23 įvarčius. Praeityje tapęs su vokiečių rinktine pasaulio ir Europos čempionu. Vokietijos kanclerė A. Merkel po 2010 m. laimėto pasaulio čempionato pavadino M. Ozilą pavyzdiniu integracijos pavyzdžiu. Mesutas Oezilas yra trečios kartos emigranras. Jo seneliai atvyko iš Turkijos kaip gastarbeiteriai XX a. šeštame dešimtmetyje. Jis pats baigė vokiečių mokyklą Gelsenkirchene – Bismark ir čia pradėjo savo sportinę karjerą. Vėliau žaidė Vokietijos Bundesligoje, Mad ...