G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

Kryptingai vykdant valstybės užsakymus, pertvarkius paramos teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui, o Užimtumo tarnybą pavertus realia darbuotojų kvalifikaciją keliančia ir įdarbinančia agentūra bei skiriant didžiulį dėmesį mokymuisi visą gyvenimą, Lietuvoje galima sukurti 200 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Tuo įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Daugelis Lietuvos problemų, pasak politiko, kyla iš žmonių užimtumo. G. Paluckas remiasi Švedijos socialdemokratų pavyzdžiu: „Visi, kas gali dirbti, turi dirbti“, todėl LSDP Seimo rinkimų programoje kelia visuotinio užimtumo tikslą. Laisva rinka neveikia „Apie valstybės pagalbą galima kalbėti daug, bet pačią didžiausią pagalbą žmogus ir sau, ir šeimai teikia pats. Dirbdamas, gaudamas pajamas. Tai yra svarbu ne tik dėl finansinių, bet ir dėl psichologinių ...

G. Paluckas įvertino valdančiųjų darbą per ketverius metus: tai buvo eksperimentas

G. Paluckas įvertino valdančiųjų darbą per ketverius metus: tai buvo eksperimentas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas valdančiųjų darbą per ketverius metus, sako, kad tai buvo eksperimentas žaidžiant žmonių likimais. „Tai buvo eksperimentas įvairiose viešojo gyvenimo srityse. Urėdijų reforma, ministerijų reforma, etatinis pedagogų darbo užmokesčio klausimas ir taip toliau. (...) Eksperimentai dalijant pinigus, darbo paieškų išmoka ir pan. Visa tai lėmė dar didesnį žmonių nenorą dirbti. Jeigu kas jūsų klaus, kodėl reikia rinktis socialdemokratus, galite sakyti nuoširdžiai: socialdemokratai yra tie, kurie neeksperimentuoja žmonių likimais“, – LSDP tarybos posėdyje kalbėjo G. Paluckas. LSDP pirmininkas pabrėžė, kad valdančiųjų lengva ranka dalijamos įvairios išmokos sukėlė įtampas visuomenėje. Lietuvos problemos kyla iš užimtumo, todėl partijos rinkimų programoje akcentuojame visuotinį u ...

Sutaria: senjorams neskiriamas pakankamas dėmesys

Sutaria: senjorams neskiriamas pakankamas dėmesys

Vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tai pripažįsta ir ekspertai, ir politikai, ir patys senjorai. „Išgirsti Kiekvieną“ – naujas projektas, kurio metu politikai, ekspertai bei įvairių visuomenės grupių ir profesijų atstovai ieškos atsakymų į žmonių patiriamas problemas. Kiekvienas pokalbis bus skirtas vis kitai sričiai, o pasiekti nutarimai – įamžinti raštu. Pirmasis epizodas – apie mokymąsi visą gyvenimą ir pagarbą vyresniems. Ar Lietuvoje senjorams pakankamai užtikrinamos galimybės gyventi orų ir visavertį gyvenimą? Kaip Lietuvai sekasi užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes? Viena iš pokalbio dalyvių, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė teigia, jog kiekvienam žmogui yra labai svarbūs trys dalykai, kuriais yra grindžiama ir trečiojo amžiaus universiteto veikla. „Kiekvienas žmogus t ...

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus. Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų? Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kai tėvai – valstybės tarnautojai ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate. Maža to, karantinas sustabdė daug smulkaus ir šeimų verslų. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo. Tokias ir panašias ilgai nespręstas problemas koronaviruso pandemija tik paaštrino. Būstas – esminis poreikis „Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės. Taigi, įpirkti ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik  socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...

G. Paluckas siūlo imtis vaikų užimtumo programos – stovyklas ir būrelius apmokėtų valstybė

G. Paluckas siūlo imtis vaikų užimtumo programos – stovyklas ir būrelius apmokėtų valstybė

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas Vyriausybei siūlo įgyvendinti nacionalinę vaikų užimtumo programą – šią vasarą kompensuoti vaikų stovyklas ir būrelius. Pasak G. Palucko, tai būtų reali pagalba nuo karantino nukentėjusioms šeimoms, auginančioms vaikus. „Užimtumas šiuo metų laiku nėra kažkoks pasirinkimas, o būtinybė visoms šeimoms, kurios turi vaikų. Vasaros neišvengsi, vaikų atostogų taip pat, o į darbą turi eiti. Ką daryti su vaikais? Valstybė neturi palikti šitos problemos vienoms šeimoms ir rinkai, kuri galbūt kažkam kažką parduos, jei šie turės pinigų. Turi būti sukurta nacionalinė programa ir vykdomas valstybės užsakymas, kad visiems, neturintiems senelių ar kitų alternatyvų, būtų galima pasinaudoti paslauga“, – sako G. Paluckas. Didmiesčiuose šios paslaugos brangios, dažnai neįperkamos. O mažuosiuose miestuose bėda ta, kad ten nėra pasiūlos. Vy ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Close