ūkininkai Archives

V. Blinkevičiūtė – apie protestuojančius ūkininkus: absurdas, kad už litrą pieno mokama 10–20 centų

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad susiklosčiusi situacija, kuomet ūkininkai už parduodamo pieno litrą gauna tik keliasdešimt centų, yra absurdiška. Rekordiškai nukritus pieno supirkimo kainoms, penktadienį socialdemokratai susitinka su pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų atstovais. „Absurdas, kad pienas dabar superkamas ir po 10–20 centų už litrą, tuo metu prekybos centro lentynoje litro pieno kaina yra 1,7–1,8 euro ir daugiau. Pamačius skaičius suprantama, kodėl pratrūko smulkieji ūkininkai: juk siaučiant rekordinei infliacijai ir prekėms bei paslaugoms brangstant, išlaikyti savo ūkius prie tokių kainų sunkiai įmanoma“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ji atkreipia dėmesį, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ (ŽŪIKVC) skelbiama maisto vidutinių mažmeninių kainų ...

Žemdirbiai stebisi valdžios ramybe: „Liko dvi savaitės“

Daugėjant įspėjimų, kad Europa gali susidurti su beprecedente maisto krize, socialdemokratų Seimo frakcija ragina Vyriausybę įsiklausyti į nerimo signalus, siunčiamus ūkininkų atstovų. „Pajėgumas autonomiškai apsirūpinti maistu – tai nacionalinės saugumo strategijos dalis. Vyriausybė ir valdantieji privalo pripažinti: biudžetą teks plačiai atverti. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams klausimas neišvengiamai sugrįš į darbotvarkę. Jei valdžia nekeis PVM, žmonės tiesiog bus priversti nevalgyti, nes maistas darosi nebeįperkamas“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Frakcijos surengtame nuotoliniame susitikime su žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku dalyvavę įvairių žemės ūkio sektorių atstovai kartojo įspėjimus, kad maisto gamyba šalyje šiandien susiduria su egzistenciniais iššūkiais, ir stebėjosi valdžios „ra ...

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kasmet prarandame jų 700 ir daugiau. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“, kai kuriais atvejais net negyvena Lietuvoje, faktiškai tai – stambiųjų ūkininkų valdomi antriniai ūkiai. Formalus ūkio suskaidymas tokiems stambiesiems ūkininkams buvo labai parankus, nes leido ne tik išsaugoti didelius žemės plotus, bet ir gauti dide ...

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Kilus diskusijai, kokios turėtų būti tiesioginių išmokų ūkininkams lubos, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad jos turėtų siekti 60 tūkstančių eurų. Siūloma 100 tūkstančių eurų riba, socialdemokratų vertinimu, nekeistų situacijos, kai didžiąją paramos dalį gauna stambieji ūkiai. „Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga. Tik apribojus paramos dydžius būtų galima tolygiau paskirstyti paramą ir padėti rinkoje dalyvauti vidutiniams, smulkesniems, šeimos ūkiams, o stambiųjų ūkių konkurencingumo tai nesumažintų", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratai, siekdami mažesnių išmokų žemdirbiams lubų, remiasi regioninės politikos principais. Plėtra regionuose įmanoma tik sudarant sąlygas sėkmingai dirbti smulkesniems, vidutiniams bei šeimų ū ...

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu - siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli - ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius - ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime. Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema - trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei ...

J. Olekas. Kada bus ištaisytos Lietuvos stojimo į ES derybininkų klaidos?

Kas lėmė, kad Lietuva iki šiol yra tarp kelių mažiausias išmokas Europos Sąjungoje (ES) už žemės ūkį gaunančių valstybių? Kodėl Lietuvos ūkininkai šioje kovoje buvo palikti vieni? Kas trukdė buvusiems Lietuvos vadovams, žemės ūkio ministrams pakovoti už savo krašto interesus? Pradėjus dirbti Europos parlamente ir pasidomėjus, kodėl žemės ūkio šalies vardą turėjusi ir savo maisto produktais garsėjusi Lietuva, jau penkiolika metų pagal išmokas žemės ūkiui viena paskutiniųjų ES, ėmė aiškėti, kad ir buvusiems mūsų šalies derybininkams dėl stojimo sutarties, ir buvusiems valstybės vadovams nepavyko išsikovoti palankesnių pozicijų. Gal žemės ūkį užgožė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas bei tam būtino finansavimo reikalai, gal VIA Baltica ar kiti projektai, kuriuose Lietuva taip pat dalyvauja. Dabar ieškoti kaltų – bergždžias reikalas, bet, išanalizavus klaida ...