Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi. Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daug ...