technologijos Archives

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė M. Mazz ...

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Saulius Stripeika. Apie aplietą Registrų centrą: ar reikia pirkti naują kostiumą, jei ištrūko saga?

Daugelis dar turbūt prisimena 2016 m. balandžio mėn. Lietuvoje vykusią tęstinę kibernetinę ataką, kai nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų IT sistemų darbas. Taip pat buvo atakuojamos kai kurios žiniasklaidos priemonės, komunalinių paslaugų įmonės. Valstybės įmonės „Infostruktūra“ prižiūrimi tinklai neatlaikė DDoS atakų. Ši tęstinė ataka buvo viena iš didžiausių Lietuvos istorijoje. Tuo metu Registrų centro tvarkomi valstybės registrai ir informacinės sistemos liko nepažeistos ir sėkmingai tęsė darbą. Registrų centre dirbantys kvalifikuočiausi IT specialistai tada leido užkirsti kelią grėsmei, bet, deja, šios vasaros lietus užklupo nepasiruošus, be aiškaus plano. Panašu, kad ir iš dalies suvaldžius krizę nei Registrų centrui, nei Vyriausybei visiškai neaišku, ką reiktų daryti toliau. Vietoj to, kad išsiaiškintų, kodėl nesuveikė nutolusio rezervinio serve ...

S. Stripeika: ne lietus kaltas, kad sutriko Registrų centro veikla

Negi viena smarkesnė liūtis galėjo taip užpilti Registrų centro (RC) serverius, kad nuo liepos 20 d. niekas negali dorai paaiškinti, kas iš tikrųjų atsitiko ir negi visoje Lietuvoje nėra pajėgių specialistų atgaivinti šaliai itin svarbios institucijos darbą? O gal vis dėlto ne lietus kaltas, kad RC darbas paralyžiuotas? Gal priežasčių reikėtų ieškoti kitur? Gal liūtimi tik norima pasinaudoti, kad į viešumą neiškiltų tai, kas šioje institucijoje vyksta pastaruosius kelerius metus? Buvęs teisingumo viceministras (2013-2014 m.), kuravęs RC veiklą, Saulius Stripeika įsitikinęs, kad šiuo metu susidariusiai krizei, pirmiausia, įtakos turėjo beatodairiška pertvarka, visiškai nekreipiant dėmesio, kad dėl jos tarnybą paliko daugybė kompetentingų darbuotojų. „Dar 2015 m. buvo numatyta, kad valstybės duomenų centro konsolidavimas G-Cloud (Centralizuoti ir konsoliduoti duome ...

Raminta Popovienė. Parašykite prašymą „Sodrai“ užsimerkę. Ar pavyko?

Televizijos laidos, pritaikytos regos ir klausos negalią turintiems žmonėms, – vienas iš slenksčių, kuriuos teko įveikti, tapus Seimo nare. Gerai suprantu kurčiųjų, aklųjų ir silpnaregių, jų interesams atstovaujančių draugijų ir sąjungų atstovų lūkesčius ir siekius didinti televizijos transliuojamų programų prieinamumą negalią turintiems žmonėms. Lietuvos kurčiųjų draugija siūlo, kad nuo kitų metų LRT programų prieinamumas klausos negalią turintiems žmonėms būtų ne mažesnis kaip 25 proc. ir kiekvienais metais didėtų po 15 proc. Regos problemų turintys asmenys labiausiai pageidauja filmų pritaikymo jų poreikiams – vaizdinio įgarsinimo ir siekia, kad bent 10 proc. LRT kuriamo turinio būtų pritaikyta aklųjų ir silpnaregių poreikiams. LRT televizijos serialas „Laisvės kaina. Disidentai“ įrodė, kad laidas, skirtas negalią turintiems žmonėms, patogu žiūrėti visiems. Pav ...