tautinės mažumos Archives

Socialdemokratai Seimui teikia Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą

Socialdemokratų frakcijos nariai Seime užregistravo Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, kad, esant pagrįstam poreikiui, būtų leidžiama vardą ar pavardę dokumentuose įrašyti pagal atitinkamos kalbos taisykles. Įstatymo projektas Kas siūloma? Įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis - perrašomi lietuviškai transkribuojant, be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai gali pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis. Įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens i ...

Robert Duchnevič. Ar pakaks politinės valios išspręsti tautinių mažumų mokyklų problemas?

Šimtadieniai jau pasibaigė, artėja brandos egzaminai. O kartu su jais atnaujinama diskusija dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino lietuviakalbių ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams problemų bei privalomų tautinių mažumų kalbų brandos egzaminų grąžinimo. Nesu nusiteikęs prieš lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą visiems mokiniams, tačiau 2011 m. konservatorių ir liberalų lyderių prastumta švietimo reforma, kuri šį egzaminą suvienodino, buvo paruošta netinkamai, skubota ir net galimai antikonstitucinė. Niekas net nebandė išnagrinėti vėlesnių brandos egzaminų rezultatų ir jais remiantis koreguoti minėtų lengvatų apimtį ir pobūdį. Tiesiog kiekvienais metais lengvatų buvo vis mažiau. O rezultatai vis blogėjo. Teisinėje valstybėje negalima suvienodinti egzaminų reikalavimų, mokiniams nesuteikus nei įrankių, nei laiko pasiruošti naujiems reikalavimams į ...

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: kaip tiesime pasitikėjimo tiltus?

Trečdalis. Maždaug tiek Lietuvos žmonių mano, kad vieni kitais galime pasitikėti. Suomijoje šis rodiklis – du kartus aukštesnis. Daugelį mūsų problemų galima būtų išspręsti bendradarbiaujant. Tiesti pasitikėjimo tiltus galima nešališkai valdant, mažinant lyčių atotrūkį, sprendžiant tautinių mažumų problemas – iš to laimi visi. Apie tai diskutuota Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme. Gyventojų pasitikėjimas vienas kitu – būtina sąlyga mūsų šaliai žengti į priekį. Anot Gintauto Palucko, LSDP pirmininko, pasitikėjimo dalykai yra sunkiai matuojami, vertinami, nes neužtenka vien technokratinio pasiruošimo: daugelis nuostatų reikalauja ir pažangaus mąstymo. „Mūsų įvairias problemas lemia kultūrinė tradicija“, - kalbėjo jis. „Jei nėra pasitikėjimo, žmogus paliekamas vienas, tik su jam prieinamomis galimybėmis. Kur link tai veda? Korupcija. Tai – pasitikėjimo t ...

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Lietuvos lenkai yra didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, turinti politinę partiją, kuri yra valdžioje keliuose rajonuose, o šiuo metu yra neformali valdančiosios daugumos dalyvė. Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė. Todėl, tikriausiai, lenkai yra vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kuri turi tam tikrą įtaką Lietuvos nacionalinei darbotvarkei ir būtent jos reikalavimai formuoja bendrą diskusijos apie tautinių mažumų teises Lietuvoje kontekstą. Nedažnai į jos politinių lyderių teikiamus pasiūlymus atsižvelgiama, tačiau jų neįmanoma nepastebėti. Labai dažnai, apie juos diskutuojant, bandoma pabrėžti, kad tai „ne visų Lietuvos lenkų norai“ arba kad iš tikrųjų Lietuvos lenkai nori visiškai ko kito, negu nurodo politikai ar žiniasklaida. Todėl norėčiau pabandyti atsakyti į klausimą: ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai? Jeigu turėčiau atsakyti vienu žodžiu, pasakyčiau ...

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Gabrieliui Landsbergiui tapus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku, pasklido kalbos apie atsinaujinančius konservatorius. Priešlaikinių partijos lyderio rinkimų metu G. Landsbergis dar labiau įtvirtino savo poziciją ir pristatydamas TS-LKD modernia, europietiška, visus gyventojus atstovaujančia dešiniąja partija, pradėjo auginti simpatikų gretas. Nepaisant to, partijoje savo veiklą tęsia radikalai. Jų veiksmai, ypač tautinių mažumų politikos atžvilgiu, rodo, kad TS-LKD turi dar daug neatliktų namų darbų. O gal konservatoriai visai ir nenori jų atlikti? Prisiminkime visai netolimą praeitį. 2008-2012 m. konservatorių vadovaujama Vyriausybė likvidavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės bei su tuometinių koalicijos partnerių liberalų ir jų deleguoto švietimo ministro pagalba, nenustatant pereinamo laikota ...