Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Diskusijos apie švietimą Lietuvoje dažniausiai apsiriboja švietimo tinklo optimizavimo klausimu. Visgi net ir „suoptimizavus“ tinklą ir žymiai pakėlus švietimiečių algas, netrukus atsimuštume į kitus apribojimus. Todėl verta pradėti diskusiją apie tai, kokius tikslus reikia išsikelti ir pertvarkas daryti (apart algų kėlimo), kad ateityje turėtume kokybišką vidurinį ugdymą mūsų mokyklose. Toliau pateikiu mano siūlomas penkias gaires kairiajai švietimo politikai: 1. Mokytojai yra švietimo sistemos dalis – jais reikia rūpintis, o ne tik mėginti „išspausti“ iš jų kuo daugiau kokybės. Viešąsias paslaugas teikia piliečiai (jų gerovę turi užtikrinti valstybė), o ne ateiviai ar robotai, iš kurių reiktų išspausti paskutinius syvus. Tad svarbiausias tikslas, kurio, manau, turėtų būti siekiama kairiąja vidurinio ugdymo pertvarka – traktuoti mokytojus ne tik kaip švietimo ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Privačioms mokykloms skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų suma per pastaruosius septynerius metus išaugo pustrečio karto – nuo 8,8 mln. iki 21,2 mln. eurų per metus, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. 2012 m. privačias bendrojo ugdymo mokyklas lankė daugiau nei 6,4 tūkst. vaikų, joms per metus buvo skirta 8,8 mln. eurų. Tuo metu 2018 m. mokinių, lankančių tokias mokyklas, skaičius pasiekė 13,8 tūkst., o privačioms mokykloms iš biudžeto skirta 21,2 mln. eurų, nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai pateiktoje ŠMSM statistikoje. !function(e,t,s,i){var n="InfogramEmbeds",o=e.getElementsByTagName("script"),d=o[0],r=/^http:/.test(e.location)?"http:":"https:";if(/^\/{2}/.test(i)&&(i=r+i),window[n]&&window[n].initialized)window[n].process&&window[n].process();else if(!e.getElementById(s)){var a=e.createElement("script");a.a ...

Valdančiųjų pasiekimas: Vilniaus universitetas buvo uždarytas caro, nacių ir dabar

Valdančiųjų pasiekimas: Vilniaus universitetas buvo uždarytas caro, nacių ir dabar

Seime socialdemokratų frakcija susitikusi su šiandien apie dviejų dienų Vilniaus universiteto uždarymą paskelbusiais jo vadovais, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovu Andriumi Navicku išklausė protestuojančių mokytojų, mokslininkų, dėstytojų lūkesčius ir problemas. „Vilniaus universitetas per istoriją buvo uždarytas tris kartus – caro, nacių ir dabar“, - kritinę situaciją apibūdino Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Į Seimą atvykę Vilniaus universiteto atstovai tvirtino, kad pirmą kartą imtis tokios protesto formos – visiškai uždaryti mokslo įstaigą jiems buvo nelengvas sprendimas. Intelektinis šalies vystymasis bus mūsų partijos programoje ir turi būti vyriausybės programoje. Neužtenka nuo kažko atkirpti ir kažkam pridėti. „Mes tai darome ne vien dėl Vilniaus universiteto, bet dėl viso aukštojo mokslo. Tur ...

G. Paluckas: valdantieji sužadino nerealius lūkesčius

G. Paluckas: valdantieji sužadino nerealius lūkesčius

Įsipareigojimus dėstytojams kelti jų algas davę valdantieji savo pažadus turi įvykdyti, antraip nepasitenkinimo akcijų Lietuvoje tik daugės, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Akademinė bendruomenė pavargo į tai žiūrėti atsainiai. Džiugu, kad ji pabudo ir tikiuosi, kad Vyriausybė reaguos adekvačiai. Politikas viliasi, kad valdantieji į situaciją, susiklosčiusią dėl neįvykdytų pažadų, reaguos deramai. „Įsipareigojimų reikia laikytis. Akademinė bendruomenė pavargo į tai žiūrėti atsainiai. Džiugu, kad ji pabudo ir tikiuosi, kad Vyriausybė reaguos adekvačiai, o ne taip, kaip, tarkime, pernai mokytojų streiko metu, kai buvo gąsdinama ir mėginama šantažuoti esą bus administracinės baudos, nebus algų ir taip toliau“, - primena G. Paluckas. Jis priminė, kad valdantieji „valstiečiai“ kadencijos pradžioje žadėjo skatinti social ...

Close