Svetlana Grigorian. Lietuvos turizmo sektoriaus gelbėjimo planas

Svetlana Grigorian. Lietuvos turizmo sektoriaus gelbėjimo planas

Lietuva – geografinis Europos centras, kur patogiai ir nesudėtingai galima pakliūti iš tolimiausių pasaulio kampelių. Į Lietuvą, kurioje gyvena puikūs žmonės, galima atskristi lėktuvais, atvažiuoti traukiniais ar autobusais, atplaukti laivais. Puiki geografinė lokacija ir turizmo rinkodaros priemonės lėmė, kad iki COVID–19 pandemijos pradžios į Lietuvą atvyko rekordinis turistų skaičius, o tendencijos rodė, kad turistų srautai ne tik nemažės, bet, dar daugiau, didės. Akivaizdu, kad Lietuva – konkurencinga turistinė kryptis, turinti didelio neišnaudoto potencialo, kurį privalome atskleisti mūsų kraštą galintiems lankyti turistams. Tačiau kaip ir visas pasaulis, susidūrėme su koronaviruso pandemija, kuri, apribojus keleivių judėjimą, labiausiai paveikė būtent turizmo sektorių. Po sunkaus pavasario sektoriaus laukia dar sunkesnė žiema bei nežinomybė su kokio masto ...

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Orinta Leipute komentaru apie moterų teises ir nelygias vyrų ir moterų galimybes, kreipėmės į Lietuvos moteris ir paraginome pačioms aktyviau imtis iniciatyvos sprendžiant vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų bei skurdo klausimų keliamas problemas. Kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukėme ne tik teigiamų, tačiau ir neigiamų atsiliepimų apie vyrų ir moterų lygių galimybių problematiką. Nestebina, kuomet lygių galimybių klausimas didžiausią erzelį kelia konservatyviems vyresnio amžiaus vyrams, kurie įpratę matyti moterį prižiūrinčią namus ir auginančią vaikus. Labiau nustebino, o gal net nuliūdino, kai kurių moterų komentarai, kuriais jos išreiškė palaikymą savo vyrams ir pasisakė prieš lygias vyrų ir moterų galimybes. Esą moterys ir vyrai apskritai yra skirtingi, todėl neturėtų užsiimti tomis pačiomis veiklo ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Svetlana Grigorian. Ar moksleiviams reikia vasaros atostogų?

Svetlana Grigorian. Ar moksleiviams reikia vasaros atostogų?

Psichologai rekomenduoja atostogų metu pamiršti visus darbinius reikalus, pakeisti aplinką ir visiškai atitrūkti nuo, kad ir labai mėgstamo, darbo. Atostogos žmogui skirtos atgauti jėgas ir pasiruošti naujam darbo sezonui. Atostogauja ne tik dirbantieji, jos priklauso ir moksleiviams, kurie vasaros metu ilsisi nuo įtemptų mokslo metų ir ruošiasi naujiems. Vasaros atostogos mokiniams – laukiamas metas, per kurį lankomi seneliai, važiuojama į vasaros stovyklas, žaidžiama su draugais, keliaujama su šeima, tačiau pastaruoju metu vasaros malonumų laikas mokiniams sutrumpėjo. Valdžia, nusprendusi, jog Lietuvos moksleivių atostogos per ilgos, jas sutrumpino. Moksleivių vasaros atostogas sutrumpino ne tik valdantieji. Jas psichologiškai trumpina ir prekybininkai, praktiškai nuo liepos mėnesio pabaigos pradedantys pasirengimo sugrįžti į mokyklą prekybos sezoną “Back to ...

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu. Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos. Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. S ...

Svetlana Grigorian. Būstas kurortuose paliekamas turtingųjų privilegija?

Svetlana Grigorian. Būstas kurortuose paliekamas turtingųjų privilegija?

Seimas uždegė žalią šviesą skirti finansinę paskatą jaunoms šeimoms įsigyti būstus regionuose, taigi daugeliui jų įsižiebė viltis visavertiškai įsikurti gimtinėje arba mieste, kuriame dirba, gyvena, augina vaikus. Tokia viltis nušvito ir šalies kurortuose gyvenančioms jaunoms šeimoms, kurioms įpirkti būstą Palangoje, Neringoje, Druskininkuose ir Birštone – sudėtinga ir brangu. Todėl valstybės parama taptų realiu gelbėjimosi ratu. Tačiau valdančiųjų įžiebta viltis pačių valdančiųjų rankomis buvo ir užgesinta. Nuo 2018 metų rugsėjo Vyriausybės pasiūlyta parama pasinaudojo 116 šeimų. Planuojama, kad šiemet parama iš viso pasinaudos apie 590-780 šeimų. Poreikis paramai laužtas ne „iš piršto“, rodo norinčių pasinaudoti parama pirmajam būstui įsigyti statistika. Finansinė valstybės pagalba geidžiama ir jaunos šeimos noriai paskata naudojasi. Šioje vietoje stabtelkime i ...

Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Darbo birža pristatė būsimas šios įstaigos pertvarkos gaires ir tikslus, kurių yra siekiama, įgyvendinant naują užimtumo politikos kryptį. Kalbu apie pokyčius, kuriais pastaruosius metus „gyvena“ darbo neturinčiais pasirūpinti privalanti įstaiga. Tikimasi, jog nuo spalio 1-osios Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Valdininkai su ministru L. Kukuraičiu priešakyje viliasi, kad po reformos bus pagerinta paslaugų kokybė arba Darbo birža pagaliau taps funkcionalia ir šiandieninius darbo rinkos poreikius atitinkančia institucija. Pagrindinė reformos idėja – procesų pertvarka ir paslaugų kokybės gerinimas, tačiau jau dabar akivaizdu, jog  tai, kas vyksta restruktūrizuojant Darbo biržą, tėra tik eilinė administracinė reforma. Kai kurie politikai tokią reformą netuščiažodžiaudami vadina tiesiog reforma ...

Close