Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad p ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik  socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Dar niekada nesimatė tiek vaistinių ir vaistų reklamos, raginimų įvairiais būdais įsigyti receptinių ir nereceptinių preparatų, kaip karantino metu. Vyresniems nei 60 metų žmonėms nerekomenduojama, o pagal kai kurias iškabas ir visai draudžiama lankytis viešosiose vietose, tarp jų ir parduotuvėse, kavinėse, tačiau vaistų „valgymo“ rekomendacijos, patarimai, kaip jų įsigyti lengviausiu, patogiausiu būdu, skrieja iš televizoriaus ekrano, įvairių internetinių portalų, laikraščių. Suprantama, yra žmonių, kurie negali kokybiškai gyventi be vaistų, turi juos vartoti. Nors pensinio amžiaus riba nustatyta 65 metai, pagal valdžios duotą toną ne tik pensijos sulaukę, bet ir dirbantys panašaus amžiaus žmonės įvairiose diskusijose vadinami „senoliais“. Rizikos grupei priskirtam 60-mečiui „senoliui“ peršamas scenarijus dirbti nuotoliniu būdu arba visai nebedirbti (nuo 2020-05 ...

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip, likus kelioms savaitėms iki visuotinio karantino, bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs. Daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, tačiau senjorams tai negalioja. Jau 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kad tokia veikla senjorams yra labai reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviais. Šiandien valdžios institucijos tiesiog privalo skirti deramą dėmesį senjorams, siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems susiburti, kad jie turėtų savišvietai reikalingas priemones, galėtų keliauti ir pažinti. Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai su ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką. Baikite gąsdinti mūsų senjorus Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „... nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (...) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“. Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę. Diskriminacija draudži ...

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Senatvė – tai galimybė realizuoti save iš naujo, išpildyti svajones ir veikti tai, kas daugiausiai teikia džiaugsmo ar kam anksčiau nebuvo laiko. Su šiuo teiginiu sutiktų dauguma senjorų Vakarų valstybėse, o Lietuvoje? Deja, tik maža dalis. Ką daryti, kad sidabrinis mūsų gyvenimo etapas būtų džiaugsmingesnis? Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogui – ne tik dorybė, bet ir svarbus pamatas, laikantis valstybę ir padedantis kurti gerovę jos piliečiams. Pagarbos nusipelnė visi, tačiau senjorai mūsų šalyje yra tie, kuriems jos išties trūksta. Ir visai nepelnytai. Vyresnieji privalo būti gerbiami ne tik dėl per ilgus metus sukauptos patirties ir išminties, bet ir dėl to, jog didžioji jų dalis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir puoselėjimo. Turime išlikti dėkingi ir drauge kurti orų gyvenimą. Senatvėje pasitenkinimas gyvenimu yra labiausiai siejamas su pinigai ...

R. Budbergytė: į priekį mane veda noras pažinti neatrastas žemes

R. Budbergytė: į priekį mane veda noras pažinti neatrastas žemes

Akis bado neteisybė, kai iš mažai uždirbančių žmonių valstybė paima tiek daug, kad dirbančio žmogaus kasdieniniu palydovu tampa nepriteklius, interviu sako Seimo narė, kandidatė į Europos Parlamentą Rasa Budbergytė. Ji tikina, kad svarbiausiu gyvenimo pamokų gauna iš Lietuvos žmonių, kurių išmintis gili ir labai vertinga. Audito rūmų narė, Finansų ministrė, Seimo narė: Jūsų karjera - aukštasis pilotažas. Kokios būdo savybės reikalingos žmogui, kad to pasiektų? Pradėčiau nuo savo žemaitiško užsispyrimo, tiksliau atkaklumo. Čia gal kultūriškai duota – dirbu, kol padarau iki galo. Nežiūriu, kiek man kainuoja, neskaičiuoju nei pastangų, nei trūkstamo miego ar neperskaitytų knygų. Pasiekti rezultatą ar tikslą man - ir privalu, ir, matyt, įgimta.  Dar vienas svarbus dalykas – sąžiningumas sau ir kitiems. Manau, kad tik sąžiningas žmogus, kuris pripažįsta savo klaidas, ...

Close