Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. O liepą EK pateikus gaires, premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis nuolankiai apsigalvojo dėl savo veiksmų ir priėmė jau kitą sprendimą. Tepasakė, kad kreipimasis į ES teisingumo teismą dėl ES sankcijų Rusijai reglamentų interpretacijos būtų prabanga. Kitaip ir būti negalėjo. Tačiau ką reiškia toks staigus pokytis dabartinės vyriausybės užsienio politikos sprendimų priėmime? Akivaizdu, kad tai buvo tiesiog gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas po ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai?  Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Robertas Kaunas. Vertybinė Kauno politika: kruvinas verslas Rusijoje, rekordiniai kyšiai ir masinė trinkelizacija

Robertas Kaunas. Vertybinė Kauno politika: kruvinas verslas Rusijoje, rekordiniai kyšiai ir masinė trinkelizacija

„Atsiprašome, Kaunas laikosi vertybinės politikos!“ – toks naujas ženklas turėtų stovėti Kauno miesto gatvėse, aikštėse, parkuose ir prie įvažiavimų į miestą. Kad Kaunas tvarkosi, kad jau daug metų gyvename nesibaigiančiame, už mūsų visų pinigus nekokybiškai daromame remonte, žino ne tik automobilių kamščiuose dūstantys kauniečiai. Milijonais mokesčių mokėtojų eurų „šeriama“ isteriška viešųjų ryšių akcija sulaukė atgarsio ir už Kauno ribų: puikiuosius viešųjų ryšių šedevrus – atsiprašymo už nepatogumus ženklus –kopijuoja visi, kas netingi. Tačiau Laikinoji sostinė yra garsi ne vien tuo, kad elementarius ūkinius darbus sugeba nudirbti itin brangiai ir garsiai (kažkodėl puikiai besitvarkantis Birštonas apie tai netrimituoja visai šaliai) – visai neseniai Lietuvą pribloškė žinia apie Kaune vykdomą savitą vertybinę politiką. Miestas tikrai pasikeitė – gražėja inf ...

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Jau praėjo mėnuo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo V. Putino rašistams, „Z“ svastika paženklintais tankais ir šarvuočiais įsiveržusiems į rytines ir pietines jos teritorijas. Mėnuo didvyriško Černigovo, Sumų, Charkovo, Mariupolio gynimo, mėnuo gausybės rašistų įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainą ir prieš jos civilius gyventojus. V. Putino „blitzkrieg“ planas žlugo jau pirmosiomis šio karo dienomis. V. Zelenskis nepaliko Kyjivo, Ukrainos armija nuo pat pirmųjų minučių pademonstravo savo ryžtą ir kovinę dvasią, kuri palaužė ir demoralizavo rusų karinius dalinius. Milžiniškas Ukrainos visuomenės susitelkimas pademonstravo pasauliui, kad Ukraina šį karą laiko tikru Tėvynės karu prieš okupantą. Čia nebereikia jau nieko pasauliui įrodinėti apie neva nesusiformavusią Ukrainos tautą. Atsakymą pasaulis mato. Pasaulis ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950-tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas – jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi.  Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas  – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energij ...

Close