Vytenis Andriukaitis. Kuo mažiau konservatorių Seime – tuo geriau Lietuvai. Kodėl?

Vytenis Andriukaitis. Kuo mažiau konservatorių Seime – tuo geriau Lietuvai. Kodėl?

Štai jau ir II rinkimų turas. Šį kartą - tik vienmandatėse. Jau vyksta išankstinis balsavimas. Prieš kurį laiką jau sakiau, kad kuo mažiau laimės konservatorių - tuo geriau bus Lietuvai. Suprantu mane skaitančius: jūs įvairūs, nuo man artimų pažiūromis iki manęs nemėgstančių. O kur dar taip vadinami troliai, ir ypač - pagal užsakymą. Jie man labiausiai patinka, nes gerai atspindi dalies konservatorių rinkėjų galvoseną. Tai sudaro galimybę pakartoti, kodėl šį kartą ypač reikia, kad kuo mažiau būtų išrinkta konservatorių. Kai kas argumentuoja, kad aš iš principo nemėgstu konservatorių, jų net nekenčiu. Anaiptol, jų tarpe turėjau ir turiu gerų pažįstamų, su kuriais įvairiais klausimais sutardavome. Galima būtų neįvardinti I. Degutienės ar V. M. Čigrėjienės, Č. Stankevičiaus ar kitų ankstesnių Seimo narių, su kuriais puikiai sutardavau. Šiandien galėčiau sut ...

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių. Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ...

G. Paluckas: esame pasiryžę kovoti antruose turuose

G. Paluckas: esame pasiryžę kovoti antruose turuose

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, pirmadienio ryte naujienų agentūros BNS organizuotoje spaudos konferencijoje komentuodamas pirmojo rinkimų turo ir daugiamandatės apygardos rezultatus teigė, jog rezultatai nustebino plačiąja prasme, tačiau kova dar nesibaigė. „Pirmojo turo rezultatai, matyt, šiek tiek nustebino visus – turiu galvoje Laisvės bei Darbo partijos palaikymą. Tačiau džiaugiamės, jog antruose turuose turime 12 vienmandatininkų ir esame pasiryžę labai rimtai pakovoti“, - teigė socialdemokratų lyderis. „Pritariu partijos pirmininkui, jog mūsų dvi savaites laukia labai nelengva kova ir mes dėsime visas pastangas, kad turėtume kuo daugiau vienmandatėse laimėjusių mūsų partijos atstovų“, - jam antrino kartu spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė Paklaustas apie ...

Svetlana Grigorian. Moteris politikoje pagal konservatorių merą: 90x60x90

Svetlana Grigorian. Moteris politikoje pagal konservatorių merą: 90x60x90

Palangos meras, konservatorius, Šarūnas Vaitkus kaip niekada aktyviai dalyvauja šio rudens Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. Labai rinkimais nesidomintiems net galėtų susidaryti įspūdis, jog pats meras siekia Seimo nario kėdės, tačiau kandidatuoti apygardoje meras šį kartą nesiryžo, o rinkimuose palaiko kitą savo partijos kandidatą. Dėl pastarojo, jausdamas didelį konkurencinį nerimą, konservatorių meras tiek įsitraukė į politines batalijas, kad šioje kovoje visiškai pamiršo etiką ir politinę kultūrą. Žinoma, jei apskritai tokią turi. Ne pirmą kartą savo socialiniuose tinkluose meras prirašo keisčiausių dalykų, dėl kurių vėliau konservatoriui tenka raudonuoti, nors, tiesa, kai kuriuos savo komentarus meras ištrina, bet žodis – ne žvirblis. Pasirodo, konservatoriui sunku susilaikyti nuo komentarų apie konkurentus, o ypač tada, jei konkurentas – moteris. ...

Dovilė Šakalienė. Pakeista realybė

Dovilė Šakalienė. Pakeista realybė

Melagingos naujienos sklinda 6 kartus greičiau nei tiesa. Informacijos amžių pakeitė dezinformacijos amžius. Priklausomybė nuo virtualaus gyvenimo tapo dažniausia priklausomybės forma. Socialinių tinklų karta patiria nerimo sutrikimą ir yra mažiau patenkinta savimi netgi palyginus su Prozako karta. Net ir be „Socialinės dilemos“ visi žinome, kad socialiniai tinklai pakeitė mūsų gyvenimus. Problema ne tik tai, ką mes patiriame virtualioje realybėje, kuo tampame socialiniuose tinkluose ar komentarų erdvėje, bet ir tai, kaip virtuali realybė susijungia su realybe ir ją pakeičia. Kaip socialiniuose tinkluose gimę, arba sukurtos, iniciatyvos tampa galingais judėjimais. Kuriančiais ir/ arba griaunančiais. Kai žmonės pachatinę socialiniuose tinkluose eina daryti revoliucijos, nužudo žmones, kuriems buvo priklijuota pedofilų etiketė, – tada ne šiaip ištrinama riba tar ...

Svetlana Grigorian. Ar rinksimės katę maiše?

Svetlana Grigorian. Ar rinksimės katę maiše?

Artėjant Seimo rinkimams, rinkiminė kampanija įgauna vis didesnį pagreitį. Kad jau tuoj Lietuvoje vyks Seimo rinkimai žino beveik kiekvienas, net ir politika nesidomintis, pilietis. Lauko reklamos stenduose politikų atvaizdai, pašto dėžutėse informaciniai jų leidiniai, per radiją ir televiziją leidžiami reklaminiai partijų klipai, socialinė medija mirga politikų pasisakymais, tad nepastebėti vykstančios aktyvios rinkimų kampanijos – išties sudėtinga. Prie aktyvios politinės kampanijos prisideda ir Vyriausioji rinkimų komisija, kuri atsakinga už kandidatų į Seimą diskusijų organizavimą. Partijos ir jų rinkiminiai sąrašai savo pozicijas pristatė per LRT kanalu vykusias tiesiogines transliacijas, o vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojančių kandidatų diskusijos buvo transliuojamos tiesiogiai per LRT KLASIKĄ ir portalą LRT.lt. Rinktis kandidatą iš nublizginto ...

Aloyzas Sakalas. Kaip du garbūs politikai pakliuvo į žinių agentūros VPP spąstus

Aloyzas Sakalas. Kaip du garbūs politikai pakliuvo į žinių agentūros VPP spąstus

Tie garbūs politikai – tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS)  pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. Jie viešoje erdvėje paskelbė iš agentūros VPP gautą informaciją, kad egzistuoja LSDP „slaptas susitarimas” su konservatoriais sudaryti po rinkimų koaliciją. Įdomu tai, jog abu politikai nepateikė jokių argumentų, kad toks susitarimas iš tiesų buvo. Vietoje argumentų jie pateikė savo samprotavimus ir savo norus. Naiviai tikėdami, kad patys rinkėjai jų samprotavimus pavers argumentais. Kodėl taip elgiasi Karbauskis su Kirkilu, paaiškinti nesunku, jei turėsime omenyje šių partijų padėtį rinkimų išvakarėse. Ir vienai, ir kitai partijai reikalingi nauji rinkėjai. Karbauskiui – dėl nuosekliai mažėjančio  partijos populiarumo ir grėsmės netapti valdančiąja partija. O Kirkilui reikia ...

Close