Sakoma, kad krizės suvienija žmones. Siekdami bendro tikslo atsisakome smulkių nesutarimų, savanaudiškų poreikių, ir visas savo pastangas nukreipiame visuomenės gerovei. Uždaryti namuose italai balkonuose dainuoja medikams, jiems ploja ir britų karališkosios šeimos nariai, išėję prie savo namų durų kartu su tūkstančiais kitų šios šalies piliečių. Rajone gyvenantis žmogus per naktį tapo nebe toks svarbus kaip didžiųjų miestų gyventojas. Plojame ir mes, aukojame lėšas, kabiname padrąsinančius užrašus ligoninių prieigose. Tačiau ar esame vieningi ir lygūs? Nesu toks tikras. Jau pirmadienį Lietuvos rajone gyvenantis žmogus, kuriam prireiks medicinos paslaugų, atėjęs į ligoninę ar polikliniką jų gali negauti, nes paprasčiausiai nebus kas jas teikia. Ir ne todėl, kad medikai nenorėtų ar negalėtų to daryti, o todėl, kad rajone gyvenantis žmogus per naktį tapo nebe tok ...