produkcija Archives

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Noriu sureaguoti į p. R. Karbauskio ironiją dėl gebėjimų užsiauginti/pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje užtikrinimo, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą, apie ką kalbėjo Gintautas Paluckas. Tiesą sakant, stebina toks trumparegiškas ir paviršutiniškas „valstiečių ir žaliųjų“ lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas. Neva Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris, tai tik tęsinys nevykusios žemės ūkio politikos, kuri ir toliau jokio žymesnio kokybinio efekto negeneruoja. Priminsiu šios valdančiosios daugumos keletą reikšmingesnių darbų sektoriuje: Žemės ūkio ministerijos kraustynės, užsitęsusios net 3 metus, agrokomisijų cirkas, Baltoji Knyga (pati Knyga gera, tačiau, ko gero, jau pajuodavo nuo intensy ...

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Mūsų ūkininkai jau turėjo gauti išmokas, prilygstančias Europos Sąjungos šalių vidurkiui, pagal stojimo į bendriją sutartį ir pagal Europos Vadovų Tarybos pareikštą nuomonę. Deja, dėl nepakankamai tvirtos Lietuvos tuometinės derybininkų pozicijos, tas sprendimas nebuvo įgyvendintas. Europos Sąjunga iki šiol taip ir nesuvienodino tiesioginių išmokų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams, nors tai numatyta dar 2002 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose (Nr. 14702/02). Atskiriems skirtingų valstybių narių ir regionų ūkiams skiriama parama vis dar lieka nevienoda. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žemdirbiams, kurie ūkininkauja 2004 m. į ES įstojusiose šalyse ir jų regionuose, mokamos tiesioginės išmokos yra mažesnės nei tos, kurias gauna ūkininkaujantieji vadinamosiose ES senbuvėse. Gaudami skirtingas išmokas, visų ES šalių ūkininkai turi laikytis vienodų maisto ...