pinigai Archives - Page 5 of 16

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė prisipažįsta dabar retai besišypsanti: „Neišspaudžiu tos šypsenos, juolab kad dažnai ir nebejuokinga“. Labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. „Krizė apnuogino mūsų valstybės problemas. Socialines, sveikatos apsaugos, švietimo. Ta korona labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į šias sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, – teigia Vilija. Apie krizę ir gerovės valstybę - Gerbiama Vilija, dar taip neseniai skambėjo tikslas – gerovės valstybė. Šiandien tikslas – išgyventi, siekti mažesnių krizės pasekmių. Gerovės valstybė – jau praeitis? - Taip, dabar būtina suvaldyti krizę, sušvelninti jos pasekmes. Ir labai gaila, kad tos gerovės valstybės dar nesame sukūrę, nes šiandien būtų didesnė pagalba ir žmonėms, ir verslui. Ir dabar kaip niekada, ištikus krizei, akivaizdu: per mažai buvo investicijų į sveikatos ...

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus. Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų? Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kai tėvai – valstybės tarnautojai ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate. Maža to, karantinas sustabdė daug smulkaus ir šeimų verslų. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo. Tokias ir panašias ilgai nespręstas problemas koronaviruso pandemija tik paaštrino. Būstas – esminis poreikis „Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės. Taigi, įpirkti ...

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Buvusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų inicijuotas, Seimo komitetuose taip skambiai svarstytas tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams ribojimo planas tos pačios LR žemės ūkio ministerijos naujojo ministro buvo atšauktas. Smulkiųjų lūkesčiai, kad bent dalis sutaupytų pinigų jiems papildomai padės, sudužo. Tiesą pasakius, iš pat pradžių ši iniciatyva, kad valdantieji stengiasi kažką nuveikti smulkiųjų ūkininkų labui, buvo panaši į dūmų uždangą – netrūko politinių deklaracijų, skambių straipsnių antraščių. Iniciatyva sukurta tik tam, kad būtų nuramintos visuomenėje kilusios audros ir sutramdytas teisėtas žmonių smalsumas dėl ne visai aiškių dalykų, pavyzdžiui, kodėl 5 proc. stambiųjų žemdirbių gauna net 50 proc. visos Europos Sąjungos tiesioginių išmokų sumos? Ypač daug klausimų sulaukė ne pavieniai ūkininkai, tačiau stambios žemės ūkio įmonių grupės – kon ...

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad žmonių emocinė būklė prastėja. Labiausiai stebina faktas, kad karantinas, priešingai nei manyta, paveikė ne vyresnių žmonių, o jaunų, 18–29 m. amžiaus, emocinę būklę. Psichologai pastebi, kad jauni žmonės negeba tvarkytis su iškylančiais sunkumais, labiau pasiduoda masinei psichozei ir pan. Akivaizdu, kad ne tik bendras pandemijos klimatas ir baimė užsikrėsti koronavirusu turėjo įtakos suprastėjusiai jaunų žmonių emocinei būklei, tačiau ir bendros tendencijos, kurias apibendrintai galima įvardinti kaip gyvenimo kokybė. Jaunų žmonių uždarbis, ypač neturinčių išsilavinimo ir patirties, nėra didelis ir dažnai tėra minimumas, tad normalu, kad jauni žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę panašiems atvejams kaip koronaviruso pandemija. Jaunų žmo ...

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas visą savo gyvenimą susiejo ne tik su švietimu ir mokslu, bet ir su sportu. Jaunystėje jis – puikus irkluotojas, Lietuvos čempionas. 1979 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, čia dirbo dėstytoju, katedros vedėju, Pedagoginio fakulteto dekanu. A. Raslanas – ilgametis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius (1990 – 1993 m. ir 2005 – 2009 m.) bei generalinio direktoriaus pavaduotojas (1997 – 2005 m.). Buvo vienas iš LR kūno kultūros ir sporto įstatymo naujos redakcijos kūrėjų (2008 m.), programų „Sidnėjus-2000“, „Atėnai-2004“, „Pekinas-2008“ ir „Londonas-2012“ vadovas; olimpinių misijų vadovas. Taip pat Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas (2004 – 2012 m.) ir Lietuvos slidinėjimo asociacijos prezidenta ...

Socialdemokratai: šalpos pensijų gavėjai priversti gyventi žemiau skurdo ribos

Seime registruotas projektas, kuriuo Socialdemokratų partijos frakcijos narės Dovilė Šakalienė ir Rasa Budbergytė siūlo didinti šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą šalpos pensija ir valstybės remiamos pajamos tesudaro pusę sumos, reikalingos asmens būtiniausiems poreikiams (maistui, vaistams, higienos priemonėms ir pan.). Šalpos pensiją gaunantis žmogus pasmerkiamas gyventi dvigubai skurdžiau nei absoliutaus skurdo riba, ar jis tuomet turėtų valgyti kas antrą dieną? „Minimalių vartojimo poreikių dydis laikomas absoliutaus skurdo riba. Vadinasi, šalpos pensiją gaunantis žmogus pasmerkiamas gyventi dvigubai skurdžiau nei absoliutaus skurdo riba, ar jis tuomet turėtų valgyti kas antrą dieną? Nemažai šalpos pensijų gavėjų yra neįgalius vaikus auginusios mamos, nesukaupusios darbo stažo. Ar tokiu būdu jas valstybė ba ...

G. Paluckas siūlo imtis vaikų užimtumo programos – stovyklas ir būrelius apmokėtų valstybė

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas Vyriausybei siūlo įgyvendinti nacionalinę vaikų užimtumo programą – šią vasarą kompensuoti vaikų stovyklas ir būrelius. Pasak G. Palucko, tai būtų reali pagalba nuo karantino nukentėjusioms šeimoms, auginančioms vaikus. „Užimtumas šiuo metų laiku nėra kažkoks pasirinkimas, o būtinybė visoms šeimoms, kurios turi vaikų. Vasaros neišvengsi, vaikų atostogų taip pat, o į darbą turi eiti. Ką daryti su vaikais? Valstybė neturi palikti šitos problemos vienoms šeimoms ir rinkai, kuri galbūt kažkam kažką parduos, jei šie turės pinigų. Turi būti sukurta nacionalinė programa ir vykdomas valstybės užsakymas, kad visiems, neturintiems senelių ar kitų alternatyvų, būtų galima pasinaudoti paslauga“, – sako G. Paluckas. Didmiesčiuose šios paslaugos brangios, dažnai neįperkamos. O mažuosiuose miestuose bėda ta, kad ten nėra pasiūlos. Vy ...