Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

J. Olekas: „Žmonės ir iki atsigavimo turi turėti kažkokį pragyvenimo šaltinį“

J. Olekas: „Žmonės ir iki atsigavimo turi turėti kažkokį pragyvenimo šaltinį“

Penktadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje, kurioje Europos Parlamento (EP) nariai Lietuvos žurnalistams atsakė į aktualius einamuosius klausimus, EP narys Juozas Olekas pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų šiuo metu – užtikrinti tiesioginę finansinę pagalbą žmonėms, siekiant gyventojų nepalikti skurde. Nors Lietuva šiuo metu laikosi Europos Sąjungos viduryje, valdančiųjų reakcija, įvedant apribojimus, buvo pavėluota ir neproporcinga. Pandemijos metu būtina atkreipti dėmesį ir į ilgalaikes problemas – kaip sveikatos kompetencijos paskirstymas tarp ES bei šalių – narių ir nepakankamo dėmesio visuomenės sveikatos apsaugai – bei kovoti su kylančiomis problemomis, siekiant užtikrinti reikalingą pagalbą žiniasklaidai, kovoje su Europoje kylančiomis melagingomis žiniomis, tame tarpe ir apie COVID-19. Tiesa, Europos Parlamento narys teigia, kad Lietuv ...

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Mėnuo karantino ir daugiau nei darbų turime kalbų. 5 milijardai ekonomikos skatinimo vis dar yra popieriuje ir premjero kalboje, tačiau ne realiai verslo skatinime ar gyventoju kišenėse. Visa Europa, taip pat ir Lietuva pradeda „išeidinėti“ iš karantino. Europos sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos skelbia gaires ir prognozes. Pagal Lietuvos banko prognozę Lietuvos BVP trauksis 11%. Esant tokiai sunkiai situacijai turbūt nestebina, kai vos tik prasidėjus vyriausybės posėdžiui Finansų ministras užsirūko. Matome chaosą ir bandymą rodyti tvirtą ranką Lietuvai vis labiau grimztant į ekonominę depresiją. Ir tam, kad surastume ką turime padaryti, mums verta pavartyti istorijos lapus ir pritaikyti jau priimtus sprendimus šiandienai. Naujo kurso programa gali tapti atspirties tašku. Jei pasirinksime bent dalį pinigų investuoti į strateginius projektus, galime pakl ...

Socialdemokratai siūlo dvigubinti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims

Socialdemokratai siūlo dvigubinti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims

Socialdemokratai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims numatytą 257 eurų subsidiją siūloma dvigubinti, jos mokėjimą pratęsti dar du mėnesius pasibaigus karantinui. Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė teigia, kad prieš Velykas startavę pirmi subsidijų mokėjimai savarankiškai dirbantiems asmenims yra nepakankami. Paramą gaunančių ratą reikia peržiūrėti, nesivadovauti vien biurokratinėmis procedūromis. Subsidiją turi gauti tie, kuriems labiausiai dabar jos reikia. „Žmonėms, kurių veikla nutrūko, pinigų reikia čia ir dabar. Dabar jie yra gavę tik apie 130 eurų už kovo mėn., o 257 eurų subsidija juos pasieks gegužę. Ši parama nebus veiksminga, jeigu jos nepadvigubinsime. Be to, jos mokėjimą reikia pratęsti dar bent keliems mėnesiams po karantino“, - sako R. Budbergytė. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė pabrėžia, kad būtina didinti ne vien sub ...

Bandymai perimti Nacionalinį vėžio institutą kelia klausimus dėl interesų

Bandymai perimti Nacionalinį vėžio institutą kelia klausimus dėl interesų

Ketinimai perduoti Nacionalinį vėžio institutą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui vėl kelia daug abejonių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariui Juliui Sabatauskui. Tai rodo galimą kažkieno nenumaldomą interesą ir siekį kontroliuoti šią įstaigą arba jos milijoninį finansavimą, skirtą labai jautriai ligonių grupei. „Pirmiausia, neramina tai, kad tokie bandymai – perimti Nacionalinį vėžio institutą – vyksta nebe pirmą kartą. Tai rodo galimą kažkieno nenumaldomą interesą ir siekį kontroliuoti šią įstaigą arba jos milijoninį finansavimą, skirtą labai jautriai ligonių grupei – onkologiniams pacientams gydyti, taip pat moksliniams tyrimams atlikti. Šįkart valdantieji tokioms reorganizacijoms pasirinko ypatingą laiką – kai iki kadencijos pabaigos likęs pusmetis. Vadinasi – dabar arba niekada“, - sako J. ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Koronaviruso pandemija turės milžiniškų neigiamų pasekmių mūsų šalies ekonomikai. Vyriausybė yra pasiūliusi pagalbos verslui priemonių, bet ar jos pasieks smulkųjį verslą? Visų pirma, į akis krenta tai, kad pagalbos priemonės adresuojamos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) bendrai. Svarbu žinoti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, SVV subjekto kriterijai buvo suvienodinti su europiniais. Dabar SVV apima labai didelį segmentą įmonių – čia patenka ir nedidukės porą darbuotojų turinčios įmonės su keliasdešimt tūkstančių eurų apyvarta, ir iki 250 darbuotojų turinčios bei dešimtis milijonų eurų uždirbančios vidutinės įmonės. Tai lemia, kad į SVV katilą patenka net 99,8 proc. šalies įmonių ir visos jos vienodai konkuruoja dėl pagalbos priemonių. Visų pirma, būtina išskirti atskirą finansavimo priemonę tik smulkiajam verslui. Sakau „konkuruoja“, nes patys pag ...

Close