Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis - rusiška ruletė?

Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis – rusiška ruletė?

Straipsnio pabaigoje pokalbis  su  krizių valdymo ekspertu A. Butkevičiumi. Jis yra Švedijos Karališkosios karo akademijos garbės narys, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą. Švedijos kovą  su koronavirusu kai kas lygina su rusiška rulete. Tuo metu, kai visas pasaulis imasi pačių griežčiausių prievartinio karantino priemonių, Švedija elgiasi kitaip – čia bent kol kas  neuždaromos mokyklos, restoranai, kavinės, sporto klubai, neuždraustos būtinos kelionės. Kodėl švedai pasirinko tokį modelį? Ar jis tikrai moksliškai pranašesnis, socialiai humaniškesnis, ekonomiškai pagrįstesnis? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švedai atlieka pavojingą eksperimentą galintį pasibaigti tragišku Italijos ar Ispanijos variantu.  Bet galime tik spėlioti. Mat, švedų epidemiologai (ne politikai!) sąmoningai  pasirinko kitokį kovos su virusu modelį. Jis iškrenta iš pasauli ...

Lukas Tamulynas. Karantinas ar totalinis sekimas?

Lukas Tamulynas. Karantinas ar totalinis sekimas?

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė. Žinoma, tokia situacija, kaip dabartinis karantinas, yra išties neeilinė ir iššūkiai, kuriuos patiriame, yra nauji. Tačiau šis įstatymas, atrodo, labai rimtai kėsinasi ne tik į Konstitucijoje garantuojamas asmens laisves, tačiau ir į pasitikėjimą vienas kitu bei valdžia. Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų. Tad be jok ...

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Trečia karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti vyriausyb ...

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje. „Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, - sakė jis. Suplėšė pasitikėjimo ...

Socialdemokratai nekeičia pozicijos dėl V. Pranckiečio

Socialdemokratai nekeičia pozicijos dėl V. Pranckiečio

Po Viktoro Pranckiečio pareikšto noro, kad būtų Seime inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo juo kaip Seimo pirmininku, socialdemokratų frakcija laikosi jau anksčiau išsakytos pozicijos. „Dilema dėl Viktoro Pranckiečio tinkamumo eiti Seimo pirmininko pareigas yra kilusi valdantiesiems, mes neinicijavome jokių idėjų nei dėl V. Pranckiečio darbo kokybės, nei kas turėtų užimti šį postą, tai valdantieji dabar tegu ir sprendžia savo iškeltą klausimą. Mes jų postų dėlionėse nedalyvaujame“, - sako opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Gal Seimo pirmininkui pritrūko žiniasklaidos dėmesio, o gal pamatė, kad jį delegavusios partijos ir buvusios frakcijos vadovas bijo rizikuoti pats organizuoti tokią procedūrą ir ją pralaimėti. Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas Viktoro Pranckiečio norą pasitikrinti pasitikėjimą vertina kaip keistoką. „Gal ...

Gintautas Paluckas. Kaip mes siūlome apginti Lietuvą

Gintautas Paluckas. Kaip mes siūlome apginti Lietuvą

Lietuviai visuomet gyveno sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje tarp stipresnių kaimynų, todėl diskusijos apie saugumą nėra naujiena nuo karaliaus Mindaugo laikų. Tapusi NATO nare Lietuva įsiliejo į Vakarų kolektyvinio saugumo bendruomenę, tačiau baimių nė kiek nesumažėjo – taip nutiko ir dėl realių aplinkybių, ir dėl nuolatinio „vanagų“ gąsdinimo. Vis tik baimė nėra geriausias patarėjas net esant sudėtingoms aplinkybėms. XXI amžiuje saugumas nėra vien tik investicijos į ginkluotę ir karinių pajėgų stiprinimą. Tai kur kas platesnė sąvoka, apimanti ir vidinius procesus valstybėje: kiek piliečiai pasitiki valstybės institucijomis, ar jie pakankamai tiki savo valstybe, kad krizės atveju eitų ją ginti, ar jie žino, ką tiksliai daryti, jeigu nutiktų kas nors netikėto. Visuomenės parodyta valia priešintis, neabejingumas pavojaus signalams yra vienas svarbiausių valstybės ...

Close