Orinta Leiputė. Ar pakanka valstybės pagalbos oriai palaidoti žmogų?

Orinta Leiputė. Ar pakanka valstybės pagalbos oriai palaidoti žmogų?

Pradėsiu nuo netektį išgyvenusio žmogaus citatos: „Kada mirė uošvis, atvykus į laidojimo paslaugų įmonę tą dieną vadybininkas ir įmonės savininkė tik spėjo suktis, mirusiųjų - kaip mažam miestelyje, buvo labai daug. Žinoma, tą dieną ir karštis buvo baisus. Įstrigo šeimininkės pasakymas, kad dabar žmonės miršta ne nuo karščio, o nuo nesuteiktų medicininių paslaugų... Mirties statistika labai negailestinga ir ne visada renkasi ar jaunas ar vyresnio amžiaus žmogus, bet skaičiai – labai neramina: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Priežastys gali būti labai įvairios, bet mano nuomone, viena iš jų yra laiku nesuteiktos medicininės paslaugos, prastas prieinamumas. Paskutiniais statistikos departamento duomenimis (2018 m.) - 77,3 proc. visų mirusiųjų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus (66,4 proc. vyrų ir 87,4 proc. moterų), 22,3 proc. – 15–64 metų amžiaus asm ...

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Algirdas Sysas. Rekordinis nedarbas nustebino „valstiečius“, nors patys paskatino piktnaudžiavimą

Nedarbas pasiekė aukštumas – 13,5 procentų – ir tai nustebino „valstiečių“ Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. Ko čia stebėtis? Dar pavasarį į  Seimą atnešus siūlymą mokėti darbo paieškos išmokas ne aš vienas sakiau, kad tai paskatins mėgstančius piktnaudžiauti pinigais – gauti jų „už nieką“. Bet „valstiečių“ valia ši iniciatyva buvo įteisinta, kad ir pavadinta rinkėjų papirkinėjimu. Dabar susitikimuose su žmonėmis, ypač tais, kurie dirba bendruomenėse, savivaldoje, girdžiu skundus ir priekaištus, kad registruotis į Užimtumo tarnybą dažnas ateina tik dėl darbo paieškos išmokos. Valstiečiai pakvietė pasiimti po 200 eurų ir tuos, kurie iš tiesų neieško darbo. Tą rodo ir  statistika – laisvų darbo vietų nemažėja ir dėl to, kad susirenkantys išmokas gudručiai į tas darbo vietas nepretenduoja. Bendruomenių žmonės piktinasi ir dėl to, kad anksčiau ...

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Kilus diskusijai, kokios turėtų būti tiesioginių išmokų ūkininkams lubos, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad jos turėtų siekti 60 tūkstančių eurų. Siūloma 100 tūkstančių eurų riba, socialdemokratų vertinimu, nekeistų situacijos, kai didžiąją paramos dalį gauna stambieji ūkiai. „Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga. Tik apribojus paramos dydžius būtų galima tolygiau paskirstyti paramą ir padėti rinkoje dalyvauti vidutiniams, smulkesniems, šeimos ūkiams, o stambiųjų ūkių konkurencingumo tai nesumažintų", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratai, siekdami mažesnių išmokų žemdirbiams lubų, remiasi regioninės politikos principais. Plėtra regionuose įmanoma tik sudarant sąlygas sėkmingai dirbti  smulkesniems, vidutiniams bei šeimų ū ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

Kryptingai vykdant valstybės užsakymus, pertvarkius paramos teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui, o Užimtumo tarnybą pavertus realia darbuotojų kvalifikaciją keliančia ir įdarbinančia agentūra bei skiriant didžiulį dėmesį mokymuisi visą gyvenimą, Lietuvoje galima sukurti 200 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Tuo įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Daugelis Lietuvos problemų, pasak politiko, kyla iš žmonių užimtumo. G. Paluckas remiasi Švedijos socialdemokratų pavyzdžiu: „Visi, kas gali dirbti, turi dirbti“, todėl LSDP Seimo rinkimų programoje kelia visuotinio užimtumo tikslą. Laisva rinka neveikia „Apie valstybės pagalbą galima kalbėti daug, bet pačią didžiausią pagalbą žmogus ir sau, ir šeimai teikia pats. Dirbdamas, gaudamas pajamas. Tai yra svarbu ne tik dėl finansinių, bet ir dėl psichologinių ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė prisipažįsta dabar retai besišypsanti: „Neišspaudžiu tos šypsenos, juolab kad dažnai ir nebejuokinga“. Labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. „Krizė apnuogino mūsų valstybės problemas. Socialines, sveikatos apsaugos, švietimo. Ta korona labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į šias sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, – teigia Vilija. Apie krizę ir gerovės valstybę - Gerbiama Vilija, dar taip neseniai skambėjo tikslas – gerovės valstybė. Šiandien tikslas – išgyventi, siekti mažesnių krizės pasekmių. Gerovės valstybė – jau praeitis? - Taip, dabar būtina suvaldyti krizę, sušvelninti jos pasekmes. Ir labai gaila, kad tos gerovės valstybės dar nesame sukūrę, nes šiandien būtų didesnė pagalba ir žmonėms, ir verslui. Ir dabar kaip niekada, ištikus krizei, akivaizdu: per mažai buvo investicijų į sveikatos ...

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

Close