nepriklausomybė Archives

Vytenis Andriukaitis. Dar kartą tikri faktai apie tai, ar buvo valstybės vadovas

Birželis - vasaros pradžia. Artėja ilgiausių dienų metas, daug šviesių valandų, tuoj pražys Lietuvoje gausybė žiedų, pievos noks vaistažolėmis. Ir viskas gaivins kiekvieno iš mūsų atmintį, patirtis, Antaninių, Joninių ir Petrinių tradicijas, laužus, vainikus, maudynes. Birželis gaivins ir istorines atmintis, kuriomis paženklinta ir Lietuvos, ir Europos istorija. Skaudžių atminčių gausu ir šio mėnesio istorinėse datose. Jos susijusios su autoritarizmų, visų spalvų totalitarizmų ir vadizmų paliktais istorinės atminties ženklais bei randais. Ne paslaptis, kad istorijos mokslas visuomet susidurdavo (ir dabar susiduria) su sunkiu iššūkiu - kaip nepasiduoti ideologijos arba propagandos įtakai, kaip nepatekti į politikuojančiųjų istorinėmis interpretacijomis pinkles. Yra dar vienas pavojus – politikai bando iš užmaršties gaivinti karalius, prezidentus, valstybės vadovus ...

J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

Europos Parlamento narys Juozas Olekas vis dar aiškiai prisimena 1991-ųjų sausio įvykius. Pradedant tomis akimirkomis, kuomet dar turėjo vilties, jog smurto pavyks išvengti ir baigiant žingsniais ligoninėje lankant pirmuosius sužeistuosius. Praėjus 30 metų J. Olekas dar kartą papasakoja, kokie jausmai tomis dienomis buvo užvaldę visus. Ką prisimenate iš 1991-ųjų sausio 13-osios? Dar keletą dienų prieš sausio 13-ąją jautėsi įtampa, Sovietų kariuomenės judėjimas, buvo užimtas Krašto apsaugos departamentas, Spaudos rūmai. Naktį iš sausio 11-osios į sausio 12-ąją praleidau Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje, o sausio 12-ąją jautėsi net menkas palengvėjimas. Mus pasiekė žinia, kad iš Maskvos į Lietuvą skrenda Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos delegacija, tad nusprendėme, kad Vyriausybėje ar ministerijose nebenakvosime, bet grįšime į namus. Grį ...

Arkadijus Vinokuras. Nesiliaujantys visų dipukų išsisukinėjimai

Kelios mintys pasiskaičius K. Girnių. Vilniuje, ponios ir ponai, reikia būti visišku bepročiu, kad sutikus Tiesą ją atpažintum. Todėl retas, bet akylus etiškas skaitytojas, perskaitęs mano komentaro pavadinimą, tuojau pasipiktinęs reaguos. Juk tikrai ne VISI dipukai taip elgiasi? Ir šis skaitytojas bus teisus. Tai štai, Kęstučio Girniaus straipsnio pavadinimas „Nesiliaujantys priekaištai laisvės kovotojams“ mano nuomone pažeidžia akademinę ir žurnalistinę etiką. Išvertus K. Girniaus straipsnio pavadinimą į žmogišką kalbą, jis skamba šitaip: „Visi partizanų kritikai kaltina visus laisvės kovotojus“. O jeigu keliantys klausimus dar ir yra žydų kilmės? Juk doras lietuvis niekaip nekvestionuoja dešiniųjų politkorektiškai sudėliotos ir visuomenei primestos vienos istorijos naratyvo idėjos? Kai šovinistine šizofrenija paveikti visokie net ir su demokratinio konserva ...

G. Paluckas: Nepriklausomybės atkūrimas – visų Lietuvos žmonių nuopelnas

Sveikindamas su Kovo 11-ąją Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pažymi, kad Lietuva per 30 metų pasiekė įspūdingų laimėjimų ir kviečia nepamiršti, kad šalies nepriklausomybė – visų Lietuvos žmonių nuopelnas. „Per pastaruosius trisdešimt metų mūsų šalis įveikė daugybę sudėtingų iššūkių ir uždavinių. Esame Europos Sąjungos bei NATO nariai. Šiandien dėl to visi jaučiamės saugesni bei labiau užtikrinti ateitimi. Šalies gyvenimas niekada nestovi vietoje – į pasiektų tikslų vietą stoja nauji iššūkiai, kurie reikalauja susitelkimo, išminties ir gebėjimo bendradarbiauti. Ir šiandien, jeigu kažkas burba ar yra kažkuo nepatenkintas, noriu paklausti – o jeigu nebūtume laisvi? Ar būtumėt labiau patenkinti? Ar tikėtumėte, jog savo jėgomis galite pasiekti tai, ką planuojate? Labai daug reikšmės mes kartais suteikiame žmonėms-simboliams. Tačia ...

V. Andriukaitis: Kovo 10-ąją švenčiame Kovo 11-ąją

Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis, sveikindamas su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu primena, kad be poeto Justino Marcinkevičiaus indėlio nebūtų ir Kovo 11-osios. „Tikras faktas, kad Kovo 10-ąją švenčiame Kovo 11-ąją! Netikite! Labai paprasta – pažiūrėkite į Istoriją! Ji juk yra Magistra Vitae – gyvenimo mokytoja, kaip sako romėnų išmintis. Štai jau 90 metų, kaip turime toms svarbioms dienoms įprasminti gimusį BALSĄ! Talento BALSĄ, daug galingesnį nei visi šiandieniniai „Auksiniai balsai“. Ir štai jau trisdešimt metų turime Jo balsu paskelbtą stebuklą – „Lie-Tu-Va“. Ir Istorija mums primins: „Pagaliau atėjo ta Diena” – tai Jo pasakyta Sporto rūmuose per pirmąją kalbą Lietuvos Persitvarkymo steigiamajame suvažiavime. „Diena atrištom akim, Tauta iš kapo pakilus...” – t ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Mykolas Biržiška. Primirštas Lietuvos herojus

1962 rugpjūčio 24 diena, Los Andželas. Mykolo Biržiškos 80 metų jubiliejus. Nepriklausomybės akto signataras, po trumpos pertraukėlės, grįžo į savo darbo kabinetą ir sukniubo. Tos pačios dienos vakare jo gyvybė užgeso. Taip anapilin išėjo 16-asis nepriklausomybės akto signataras. Nepaisant jo indėlio į Lietuvos valstybės kūrimą, M. Biržiškos atminimas yra palengva pamirštamas. Taip, signataro vardu yra pavadinta mokykla Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitete yra Mykolo Biržiškos skaitykla, o Kauno Dainavos rajone yra Biržiškų gatvė. Tačiau šie atminimui skirti sprendimai buvo priimti prieš kelioliką metų ar netgi daugiau. Laikinas blykstelėjimas įvyko perlaidojant Biržiškų palaikus Vilniaus Rasų kapinėse. Nors perlaidojimo faktas yra labai svarbus Lietuvai ir įvykdo vieną iš paskutinių velionio norų – atgulti poilsio numylėto Vilniaus žemėje – po šio įvykio M. Bir ...