Nedarbas Archives

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su koronakrize. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus priešakinių linijų herojus apsaugos priemonėmis ir testais. Šalyse, kur profsąjungos buvo stipresnės, pavyko išlaikyti beveik visą algą darbuotojams, pasitraukusiems į saviizoliaciją. Pandemija parodė, kokia gali būti trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija. Nuotolinis darbas daugeliui darbuotojų nėra galimybė. Apie tai byloja nedarbas, nuo karantino pradžios išaugęs iki 11,3 %, 17,7 tūkstančiai įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, buvo laukiama valstybės paramos, tačiau ar ji ...

Socialdemokratai siūlo dvigubinti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims

Socialdemokratai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims numatytą 257 eurų subsidiją siūloma dvigubinti, jos mokėjimą pratęsti dar du mėnesius pasibaigus karantinui. Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė teigia, kad prieš Velykas startavę pirmi subsidijų mokėjimai savarankiškai dirbantiems asmenims yra nepakankami. Paramą gaunančių ratą reikia peržiūrėti, nesivadovauti vien biurokratinėmis procedūromis. Subsidiją turi gauti tie, kuriems labiausiai dabar jos reikia. „Žmonėms, kurių veikla nutrūko, pinigų reikia čia ir dabar. Dabar jie yra gavę tik apie 130 eurų už kovo mėn., o 257 eurų subsidija juos pasieks gegužę. Ši parama nebus veiksminga, jeigu jos nepadvigubinsime. Be to, jos mokėjimą reikia pratęsti dar bent keliems mėnesiams po karantino“, - sako R. Budbergytė. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė pabrėžia, kad būtina didinti ne vien sub ...

A. Sysas siūlo atleidžiamiems darbuotojams didinti išmokas iš fondų

Socialdemokratas Algirdas Sysas Seime registravo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisas. Siūloma didinti išmokas darbuotojams iš fondų, į kuriuos įmokas moka darbdaviai, nes svarstant Darbo kodekso pakeitimus buvo tikėtasi žymiai didesnio atleistųjų skaičiaus, kurie galėtų pasinaudoti kompensacijomis. 2019 m. laukiama, kad pasinaudos ne daugiau kaip 10 tūkst. darbuotojų, o įmokos į fondus viršija išlaidas kelis kartus. Fonduose susikaupė lėšų ir susidarė galimybės labiau pagelbėti darbo netenkantiems žmonėms. „Išmokos darbuotojams iš fondų buvo sąlyginai nedidelės. Jas gavo tikrai kur kas mažesnis darbuotojų skaičius, negu buvo prognozuojama steigiant tokius fondus. Fonduose susikaupė lėšų ir susidarė galimybės labiau pagelbėti darbo netenkantiems žmonėms. Mano siūloma parama atleidžiamam darbuotojui, yp ...

Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Dar pernai buvo patvirtinta regioninės politikos „Baltoji knyga“ darniai plėtrai 2017-2030“. Vyriausybė pagal ją šiuo metu rengia priemonių planą, kuriuo remiantis bus siekiama regionų skirtumus ir jų potencialą sėkmingiau panaudoti šalies gerovei kurti. Taigi, galvosopis rimtas – kaip galų gale sukurti stiprius regionus. Juk tokį pažadą savo rinkėjams davė „valstiečiai“ ir jų vyriausybė. Rengiamame plane priemonių įvardijama daug ir kai kurios būtų visai geros, jeigu būtų suskaičiuoti jų kaštai ir finansavimo šaltiniai. Deja, valdantieji, įgyvendindami mokesčių reformą, numojo ranka į regionų poreikius, o be finansavimo „Baltoji knyga“ gali taip ir likti tiesiog baltais lapais. Kol kas valdančiųjų rinkiminiai pažadai regionams nepildomi. Į regionus neiškeliamos nei ministerijos, nei naujai sukurtos valstybės įmonės, tokios kaip Valstybinių miškų urėdija, nei kuria ...

Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Darbo birža pristatė būsimas šios įstaigos pertvarkos gaires ir tikslus, kurių yra siekiama, įgyvendinant naują užimtumo politikos kryptį. Kalbu apie pokyčius, kuriais pastaruosius metus „gyvena“ darbo neturinčiais pasirūpinti privalanti įstaiga. Tikimasi, jog nuo spalio 1-osios Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Valdininkai su ministru L. Kukuraičiu priešakyje viliasi, kad po reformos bus pagerinta paslaugų kokybė arba Darbo birža pagaliau taps funkcionalia ir šiandieninius darbo rinkos poreikius atitinkančia institucija. Pagrindinė reformos idėja – procesų pertvarka ir paslaugų kokybės gerinimas, tačiau jau dabar akivaizdu, jog tai, kas vyksta restruktūrizuojant Darbo biržą, tėra tik eilinė administracinė reforma. Kai kurie politikai tokią reformą netuščiažodžiaudami vadina tiesiog reforma ...