municipalinis būstas Archives

Tadas Vinokuras. Krizė Vilniaus būsto rinkoje: ar pradėsime investuoti į municipalinį būstą?

Vilnius išsiskiria iš kitų Europos miestų ne tik savo žalumu, atvirumu, kultūros prisotintomis erdvėmis, bet taip pat ir nežabota būsto rinka. Štai, norintiems išsinuomoti vieno kambario butą, tenka pakloti apie 600 eurų. Pridėkite dar komunalinius mokesčius ir gausite sumą, prilygstančią minimaliai algai. Laukinė Vilniaus būsto rinka – vienas iš skaudžiausių sostinės pūlinių, o joje vykstantys procesai tiesiog šokiruoja. Tačiau yra, kaip yra: būsto kainos stratosferoje, diduma nuomos sutarčių – šešėlyje, nekilnojamojo turto (NT) objektai statomi ne žmonių apgyvendinimui, o investicinių portfelių išplėtimui, o savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ muša „dinderį“ – geba tik lopyti šią krizę kompensacijomis. Nejučia pagalvoji: būtų legendinis krivis Lizdeika žinojęs, kokie dyvai dėsis Vilniaus NT rinkoje po 500 metų, veikiausiai būtų apie Gedimino sapną praty ...

Lukas Tamulynas. „Raudonasis Vilnius“ arba kaip 30 metų nemokėti už 30 kvadratų

Na, ar jau „užtrigerinau“ trolių armiją? Naujienų portale sostinę pavadinti raudona yra drąsu, tačiau jau galima nusimušti sukilusi spaudimą, nes šį terminą naudoju kaip aliuziją į „Raudonąją Vieną“ – miestą, kuris daugumos ekspertų nuomone yra geriausiai išsprendęs apgyvendinimo problemą. Miestą, kurio nekilnojimo turto vystytojai neaiškina, kad jų statomos dėžutės vis mažėja dėl to, kad to nori rinka. Ne, žmonės nenori gyventi vis mažesnėje kvadratinėje dėžutėje, paprasčiausiai, didesnės tapo per brangios. Sausio mėnuo nekilnojamo turto rinkose dažniausiai yra sąstingio laikotarpis. Tik ne 2021 metų sausis Vilniuje. Čia turime ir naujų būsto projektų rezervacijų rekordines kainas, ir Lietuvos banko skambinimą pavojaus varpais, kad situacija vis labiau panašėja į 2008 metus (krizės šmėkla vis persekioja į valdžia ateinančius konservatorius). Raudonos lemputės žy ...

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad žmonių emocinė būklė prastėja. Labiausiai stebina faktas, kad karantinas, priešingai nei manyta, paveikė ne vyresnių žmonių, o jaunų, 18–29 m. amžiaus, emocinę būklę. Psichologai pastebi, kad jauni žmonės negeba tvarkytis su iškylančiais sunkumais, labiau pasiduoda masinei psichozei ir pan. Akivaizdu, kad ne tik bendras pandemijos klimatas ir baimė užsikrėsti koronavirusu turėjo įtakos suprastėjusiai jaunų žmonių emocinei būklei, tačiau ir bendros tendencijos, kurias apibendrintai galima įvardinti kaip gyvenimo kokybė. Jaunų žmonių uždarbis, ypač neturinčių išsilavinimo ir patirties, nėra didelis ir dažnai tėra minimumas, tad normalu, kad jauni žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę panašiems atvejams kaip koronaviruso pandemija. Jaunų žmo ...

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Mėnuo karantino ir daugiau nei darbų turime kalbų. 5 milijardai ekonomikos skatinimo vis dar yra popieriuje ir premjero kalboje, tačiau ne realiai verslo skatinime ar gyventoju kišenėse. Visa Europa, taip pat ir Lietuva pradeda „išeidinėti“ iš karantino. Europos sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos skelbia gaires ir prognozes. Pagal Lietuvos banko prognozę Lietuvos BVP trauksis 11%. Esant tokiai sunkiai situacijai turbūt nestebina, kai vos tik prasidėjus vyriausybės posėdžiui Finansų ministras užsirūko. Matome chaosą ir bandymą rodyti tvirtą ranką Lietuvai vis labiau grimztant į ekonominę depresiją. Ir tam, kad surastume ką turime padaryti, mums verta pavartyti istorijos lapus ir pritaikyti jau priimtus sprendimus šiandienai. Naujo kurso programa gali tapti atspirties tašku. Jei pasirinksime bent dalį pinigų investuoti į strateginius projektus, galime pakl ...