moterų teisės Archives - Page 4 of 4

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, prasidėjusi tarptautinė kampanija „16 dienų prieš smurtą“ jau įpusėjo ir tęsis iki gruodžio 10 d. Jos metu daug kalbama apie įvairias priemones, galinčias pasitarnauti smurto prieš moteris panaikinimui. Lietuvoje pažanga juntama, tačiau trūksta labai daug, kad pasikeistų kultūra, kad smurtas taptų visiškai netoleruojamu visuomenėje. Vienas iš reikšmingiausių teisinių aktų, galinčių pakeisti situaciją ir būti tiesiog vadovėliu norintiems panaikinti smurtą – taip vadinama Stambulo konvencija (pilnas pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo). Lietuva yra pasirašiusi šią konvenciją, tačiau dar neratifikavusi, ir jos normos teisinėje sistemoje kol kas tiesiogiai negalioja. Todėl nutariau žvilgterėti į Europos Tarybos puslapį* ir pat ...

D. Šakalienė: ar Seimas vers moteris taikytis su smurtautojais?

Nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose. Kitaip tariant, įpareigojama taikiai susitarti be teismo. Reaguodama į Specializuotos pagalbos centrų prašymus, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Savižudybių ir smurto komisijos narė, registravo pataisą, numatančią privalomos mediacijos išimtį smurto artimoje aplinkoje aukoms. Seimas pataisoms pritarė po pateikimo, deja, svarstymas ir priėmimas numatytas pavasario sesijoje, nepaisant iniciatorės prašymo atsižvelgti į smurto aukų teises – pataisoms neįsigaliojus sausio 1 d. šimtai nukentėjusių moterų turės taikiai tartis su smurtautoju. „Kas yra šeimos ginčai? Dažniausiai tai - skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku ar turto pasidalijimas. Ar gali dėl to taikiai susitarti auka su smurtaut ...

EP priimtos rezoliucijos: Lietuva raginama ratifikuoti Stambulo konvenciją

Nauja Europos Komisija Penkeriems metams patvirtinta naujosios Europos Komisijos sudėtis, jai vadovaus Ursula von der Leyen. Naujoji Komisija darbą turėtų pradėti gruodžio 1-ąją. Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius bus atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. „Džiaugiuosi, jog von der Leyen vadovaujamoje Komisijoje moterų dalis yra didžiausia istorijoje: be išrinktosios pirmininkės, ją sudarys 11 moterų ir 15 vyrų." – sako Vilija Blinkevičiūtė. Vaikų ir moterų teisės Priimta rezoliucija, smerkianti išpuolius ir kampanijas prieš Stambulo konvenciją, kurios pagrįstos sąmoningu visuomenės klaidinimu ir melagingu minėtos konvencijos aiškinimu. Siūloma teikti prioritetą kovai su smurtu dėl lyties rengiamoje naujoje Europos lyčių strategijoje, taip pat parengti atitinkamą ES teisės aktą ir įtraukti smurtą prieš moteris į ES pripažintų nusikalt ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia ...

Darius Razmislevičius. Kaip sumažinti moterims tenkančią naštą?

Vis daugiau kalbama apie lygias moterų ir vyrų galimybes. Tačiau, ar daroma pakankamai, kad lyčių atskirtis būtų kuo mažesnė? Pagalvokime apie vaikų auginimą, rūpinimąsi senyvais tėvais – visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad ši našta turi tekti moterims. Ar taip ir turi likti? Su žmona auginame dvi dukras. Esu ne kartą sulaukęs pastebėjimų, neva, kaip gerai, kad turiu būtent dukras – juk jos galės pasirūpinti manimi senatvėje. Dabar yra įprasta nuo mažens mergaites mokyti globos ir altruizmo, o berniukus – stiprybės ir savarankiškumo. Vis tik, manau, kad šias savybes skiepyti turime visiems savo vaikams, nepriklausomai nuo jų lyties – negalime jiems primesti socialine norma tapusių vaidmenų. Žvelgdamas į savo mergaites, noriu, kad jos užaugtų drąsios, savo tikslų siekiančios asmenybės, kurioms visuomenė neklijuotų etikečių, rėkiančių: „Tu – moteris, tavo p ...

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: kaip tiesime pasitikėjimo tiltus?

Trečdalis. Maždaug tiek Lietuvos žmonių mano, kad vieni kitais galime pasitikėti. Suomijoje šis rodiklis – du kartus aukštesnis. Daugelį mūsų problemų galima būtų išspręsti bendradarbiaujant. Tiesti pasitikėjimo tiltus galima nešališkai valdant, mažinant lyčių atotrūkį, sprendžiant tautinių mažumų problemas – iš to laimi visi. Apie tai diskutuota Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme. Gyventojų pasitikėjimas vienas kitu – būtina sąlyga mūsų šaliai žengti į priekį. Anot Gintauto Palucko, LSDP pirmininko, pasitikėjimo dalykai yra sunkiai matuojami, vertinami, nes neužtenka vien technokratinio pasiruošimo: daugelis nuostatų reikalauja ir pažangaus mąstymo. „Mūsų įvairias problemas lemia kultūrinė tradicija“, - kalbėjo jis. „Jei nėra pasitikėjimo, žmogus paliekamas vienas, tik su jam prieinamomis galimybėmis. Kur link tai veda? Korupcija. Tai – pasitikėjimo t ...