G. Paluckas: švietimo ministras A. Monkevičius nesusitvarko, todėl rugsėjį mokyklose vyraus chaosas

G. Paluckas: švietimo ministras A. Monkevičius nesusitvarko, todėl rugsėjį mokyklose vyraus chaosas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas perspėja, kad rugsėjį šalies mokyklose gali įsivyrauti chaosas, nes dėl švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus neveiklumo lig šiol nėra aišku, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas. „Akivaizdu, kad ministras pasiruošimo mokslo metams laikotarpį pramiegojo. Liko kelios dienos, bet mokyklos, mokytojai ir tėvai realiai nežino, kaip bus organizuojamas mokymosi procesas, galų gale, kaip bus su mokslo metų atidarymo šventėmis, mokinių maitinimu ir taip toliau. Tai yra neveiklumo pavyzdys“, – teigia G. Paluckas. Akivaizdu, kad ministras pasiruošimo mokslo metams laikotarpį pramiegojo. Liko kelios dienos, bet mokyklos, mokytojai ir tėvai realiai nežino, kaip bus organizuojamas mokymosi procesas. Politikas pabrėžia, kad ministerijos paskelbtos rekomendacijos, kaip elgtis pandemijos sąlygomis ugdym ...

Rita Grigalienė. Klausimas švietimo ministrui: kodėl vis žaidžiate mūsų vaikų likimais?

Rita Grigalienė. Klausimas švietimo ministrui: kodėl vis žaidžiate mūsų vaikų likimais?

Viešoji erdvė ūžia nuo pasisakymų dėl matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų skaičiaus. Šia tema nutariau parašyti ir aš – mama abituriento, kuris mokyklos baigimo atestatą savo rankose laikys rugpjūčio mėnesį. Tokių mamų ir tėčių, senelių bei močiučių ir kitų žmonių, sunerimusių dėl jaunuolių ateičių, šiomis dienomis tikrai yra tūkstančiai. Drįstu kalbėti jų visų vardu. Visada maniau, kad kai nuosekliai dirbi, mokaisi (tą ir savo abiturientui sakiau) rezultatai bus geri ar net labai geri. Deja, ne šį kartą. Ir, tiesą sakant, anksčiau manydavau, kad gal kartais tėvai ar mokiniai nepagrįstai padejuoja dėl egzaminų rezultatų – jei vaikas nesimokė, tai gerų rezultatų nelauk. Šiemet net trečdalis neišlaikė matematikos egzamino. To dar nebuvo. Sakysit, maniškis neišlaikė, tai todėl aš čia taip? Išlaikė. Matematiką mokėsi devintukui, per egzaminą gavo dau ...

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...

Švietimas - investicija į ateitį, o ne proga sutaupyti

Švietimas – investicija į ateitį, o ne proga sutaupyti

Tiek mokyklos, kaip institucijos, tiek mokytojai dažnai paliekami vieni tvarkytis su kylančiais iššūkiais. Neatlaikę nuolatinės įtampos pedagogai palieka darbus, tačiau pokyčių sistemoje nematome. „Išgirsti Kiekvieną“ – naujas projektas, kurio metu politikai, ekspertai bei įvairių visuomenės grupių ir profesijų atstovai ieškos atsakymų į žmonių patiriamas problemas. Kiekvienas pokalbis bus skirtas vis kitai sričiai, o pasiekti nutarimai – įamžinti raštu. Antrasis epizodas - apie nesibaigiančias švietimo reformas. Kaip užtikrinti pagarbą mokytojo darbui? Ko reikia, kad reformos pasiektų iškeltus tikslus? Pradinių klasių mokytoja Gražina Levinskaitė apgailestavo, jog dėl pagrindiniai reformų aspektai nenukeliauja iki mokytojų. „Mes, mokytojai, gyvename nuolatinėje reformoje. Mokytojai eina nuo reformos iki reformos. Blogas dalykas yra tai, kad mes išmokome ...

Socialdemokratai: mokyklos privalės priimti vaikus su negalia, bet ar bus užtikrintas jų ugdymas?

Socialdemokratai: mokyklos privalės priimti vaikus su negalia, bet ar bus užtikrintas jų ugdymas?

Švietimo, mokslo ir sporto ministras pagaliau pateikė Seimui įstatymo pataisą, kuri neleistų mokykloms atsisakyti priimti vaikų su negalia. Socialdemokratė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės vicepirmininkė Dovilė Šakalienė sako, kad neįgalių vaikų diskriminacija naikinama gerokai pavėluotai. Tačiau parlamentarė baiminasi, kad trūkstant finansavimo mokyklose gali ir toliau stigti ir specialistų, ir sąlygų neįgaliems vaikams. „Ši valdančioji koalicija parodė, kaip lengvai galima sužlugdyti jautrias žmogaus teisių reformas prastu įgyvendinimu. Tad kiek bus dirbama su nemažos dalies tėvų ir pedagogų baime ar net priešiškumu priimti „kitokius vaikus“ į bendrą klasę, kiek bus mokinio bei mokytojo padėjėjų ir kokia bus jų kvalifikacija, toks bus ir rezultatas. Beje, nors Švietimo ir mokslo komitete nesyk raginau nedelsti, šių pataisų praktinis įgyvendinimas numatytas tik ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Panašu, jog ne tik klimato kaita, bet ir vizijos neturėjimas gali lemti, jog kažką, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą. Nors Raudonoji knyga skirta aprašyti nykstančias ar jau išnykusias gyvūnų bei augalų rūšis, panašu, jog į ją, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti ir Lietuvos mokytoją. Hiperbolizuoju, žinoma, tačiau, jei artimiausiu metu šalies švietimo sistemoje nebus imtasi reikiamų priemonių, tai gali virsti realybe. Švietimo sistemos problemų sprendimas vyksta itin lėtai. Greitesnių rezultatų iš švietimo ministro tikisi ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda, priekaištus ministrui jau reiškiantis viešai. Nors sistemoje daug iššūkių, tačiau panašu, kad didžiausia problema gali tapti mokytojų trūkumas. Jei tendencijos nesikeis, šalyje tiesiog neliks kam mokyti mūsų vaikų. Prognozuojama, kad 2021 m. pensinio amžiaus pedagogų bus 20 pro ...

Close