mokslas Archives - Page 2 of 3

Pirmadienį – forumas „Skaitmeninė medžiaga: kokia ji turėtų būti, kad mokytojai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti?“

Mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į forumą, kuriame diskutuos ir pateiks siūlymus, kokia turėtų būti skaitmeninė medžiaga, kad mokytojai ir mokiniai galėtų veiksmingai ja pasinaudoti. Forumo iniciatorė Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad skaitmeninis turinys mokykloms lig šiol yra išblaškytas, dalimi jo, dėl techninių kliūčių, lig šiol neįmanoma pasinaudoti. Parlamentarės teigimu, pandemija tik išryškino tas problemas, apie kurias švietimiečiai kalba jau seniai, tačiau iš šios situacijos galima pasimokyti ir pagaliau imtis konkrečių veiksmų. „Skaitmeninis turinys chaotiškas, kai kada – beviltiškai pasenęs. Tačiau kaip gali būti kitaip, jei iki šiol nėra net skaitmeninės medžiagos kokybinių kriterijų? Dabar yra pats laikas investuoti į kokybišką turinį, kuris būtų naudingas ir mokytojams, ir mokiniams ...

O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

Vyriausybės sprendimas didinti norminę studijų kainą tuo pačiu mažinant valstybės finansuojamų studijų skaičių yra socialiai neteisingas, sako opozicinės Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė. Pasak Seimo narės, didinti aukštojo mokslo finansavimą būtina, tačiau ne tokiu būdu ir ne tokiomis priemonėmis, kokias siūlo Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. „Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus mažinimas reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų. Juolab, kad ketinama didinti finansavimą vienam studentui. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. Vyriausybės sprendimas yra socialiai neteisingas“, - sako O. Leiputė. Seim ...

Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Švietimo, ugdymo, studijų kokybė prieš rinkimus politikų (ir ne tik) buvo kartojama tarsi mantra. Taip, tai labai svarbus akcentas. Bet realybė yra kitokia, nes kokybei gerinti reikalingi realūs, neatidėliotini darbai, o ne tik dar nenuskaidrintos vienos ar kitos kokybės sąvokos kartojimas. Juk tikrai ne pažadais ar kokiais užkalbėjimais pagerės bendrasis ugdymas mokykloje. Akivaizdu – bendrojo ugdymo mokyklai nedelsiant reikia pagalbos. Ir nereikia stebeilytis vien į mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ar vadovus. Didžioji jų dalis stengiasi veiksmingai pritaikyti nuotolinį mokymą, organizuoti ugdymo/si procesą, rengia mokymo/si medžiagą ir pan. Nemažai jų jau pavargę ir nusivylę pažadukais. Tad šįkart atsigręžkime į tas institucijas, kurios turi mokyklai pagelbėti. Akivaizdu, kad nuotoliniam mokymui tinkamai nepasirengta ir antro karantino laikotarpiu. ...

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į diskusiją, kurioje aiškinsis, ar Lietuva iš tikrųjų padeda mokytojams tobulėti ir pateiks siūlymus, ką daryti, kad situacija keistųsi. Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės organizuojamoje diskusijoje pranešimus apie mokytojų profesinį tobulinimąsi ir esamą padėtį skaitys Prezidentūros, Lietuvos švietimo centrų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto atstovai. Diskusijoje dalyvaus ir kandidatė užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas dr. Jurgita Šiugždinienė. Diskusiją iniciavusios V. Targamadzės teigimu, tyrimai rodo, kad Lietuva tarp EBPO valstybių pirmauja pagal profesinio tobulinimosi intensyvumą, o didžioji dalis Lietuvos mokytojų mano, kad jų kolegos atviri inovacijoms. „Tačiau jei mokytojai intensyviai mokosi ir yra linkę įgy ...

Ruslanas Baranovas. COVID-19, gamta politikoje ir dešiniojo populizmo vargai

Vakarų kultūroje modernybės pradžia sutampa su aiškios ir tvirtos skirties tarp gamtos ir politikos bei gamtos ir visuomenės mokslų įvedimu. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog tokia skirtis iš tiesų niekada neveikė, o ir istorijoje matėme pavyzdžių, kuriais siekta pakeisti šią tvarką (prisiminkite nacių flirtą su biologija), pačių politikų vaizduotėje politika ir gamtiniai procesai šimtmečius egzistavo skirtinguose pasauliuose. Būtent čia slypi moderniojo „darbo pasidalijimo“ žavesys: mokslininkai savo laboratorijose tiria gamtinį pasaulį ir įgalina vis pranašesnės technikos kūrimą, bet nesikiša į politikos pasaulį, kuriame nėra nei kvarkų, nei atomų, ir į kurį atėję jie tampa paprastais piliečiais. Ekonomika, o ne fizika, valdo politikos pasaulį. Šia prasme, pastarąjį dešimtmetį iškilę dešinieji populistai yra radikalūs moderniosios pasaulėžiūros atstovai. Ko ...

Signalai iš mokyklų – nuotoliniu būdu vėl dalijamos užduotys, tėvai priversti samdyti korepetitorius

Lietuvoje daugėjant Covid-19 infekcijos užsikrėtimų ir vėl griežtinant apsaugos nuo viruso priemones – vis daugiau signalų iš moksleivių tėvų dėl nuotolinio mokymo, kad nemažai vaikų negauna tinkamo visaverčio ugdymo. Dalis mokyklų dėl atsirandančių užsikrėtimų atvejų vėl turi moksleivius mokyti nuotoliniu būdu, o kita dalis nuo pat mokslo metų pradžios taiko mišrų mokymo būdą – derindama nuotolinį mokymą su įprastu. „Deja, ką mes girdime per susitikimus su rinkėjais, kurių daugelis yra moksleivių tėvai, kad jų vaikai nuotolinio mokymo metu vėl tik gauna užduotis, o savaitę, kai eina į mokyklą – tiesiog atsiskaito, ką patys išmoko. Tačiau pamokų su dėstymu, vaizdu ir garsu vyksta labai mažai. Vaikai arba jų tėvai turi patys bandyti įsisavinti naujas temas, domėtis ir aiškintis. Tačiau ne visiems tam pakanka gebėjimų ir motyvacijos. Švietimo, mokslo ir sporto mini ...

Vilija Targamadzė. Rekomendacijų mokykloms rašytojai, neatitrūkite nuo realybės

Skaitau įvairias rekomendacijas bendrojo ugdymo mokykloms ir suprantu, kad prirašyti rekomendacijų galima įvairių, net visiškai atitrūkusių nuo realios situacijos ir mokyklos galimybių. Pradėsiu ne nuo ugdymo proceso organizavimo, nes apie jį jau daug prirašyta. Pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir sporto ministras džiaugsmingai pranešė apie gautus naujus geltonus autobusiukus. Tik pamiršo pasakyti, kad juose yra alkotesteriai, tai po dezinfekavimo bent pusvalandį, ko gero, vairuotojas negalės užvesti variklio. Kaip tada užtikrinti transporto priemonės dezinfekavimą ir kaip saugiai susodinti mokinius? Medicinines kaukes ar kitas apsaugos priemones dėvėti privalu, bet ne visi gali jas turėti, ir ar turės tuo momentu – neaišku. Tai kas tada mokiniui ją duos? O gal jo tada nevežti? Kelis reisus vargiai galės mokyklos organizuoti – tam reikia papildomų lėšų. Apskritai, ...