Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Panašu, jog ne tik klimato kaita, bet ir vizijos neturėjimas gali lemti, jog kažką, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą. Nors Raudonoji knyga skirta aprašyti nykstančias ar jau išnykusias gyvūnų bei augalų rūšis, panašu, jog į ją, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti ir Lietuvos mokytoją. Hiperbolizuoju, žinoma, tačiau, jei artimiausiu metu šalies švietimo sistemoje nebus imtasi reikiamų priemonių, tai gali virsti realybe. Švietimo sistemos problemų sprendimas vyksta itin lėtai. Greitesnių rezultatų iš švietimo ministro tikisi ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda, priekaištus ministrui jau reiškiantis viešai. Nors sistemoje daug iššūkių, tačiau panašu, kad didžiausia problema gali tapti mokytojų trūkumas. Jei tendencijos nesikeis, šalyje tiesiog neliks kam mokyti mūsų vaikų. Prognozuojama, kad 2021 m. pensinio amžiaus pedagogų bus 20 pro ...

Close