Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos. Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų? Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda. Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles. Baisūs klausimai valdantiesiems Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir se ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Reikia naujos tvar ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

D. Šakalienė: ar valstybės valdomai įmonei negalioja įstatymai?

D. Šakalienė: ar valstybės valdomai įmonei negalioja įstatymai?

2018 vasarą jauna moteris, biuro vadybininkė, susilaukė mažylio ir išėjo vaiko priežiūros atostogų. Likus beveik trims mėnesiams iki atostogų pabaigos moteris kreipėsi į darbdavį – valstybės įmonių grupę IGNITIS – pranešdama apie grįžimą į darbą. Tačiau buvo informuota, kad jos darbo pozicija panaikinta ir poreikio jai nėra. Tuo pat metu sparčiai auganti IGNITIS grupė skelbė darbuotojų paiešką į analogišką darbo poziciją. Nesitikėjau, kad vaikelio gimimas reiškia nuosprendį netekti darbo. Niekaip negaliu suprasti kaip valstybės politika gali skatinti gimstamumą, jei valstybės valdoma įmonė atsikrato jaunais tėvais. Mėginanti apginti savo teisę grįžti į darbą jauna mama sulaukė atviro spaudimo. Galiausiai moteris kreipėsi į Seimo narę, Moterų grupės vicepirmininkę Dovilę Šakalienę, prašydama konsultacijos, ar tikrai tinkamai vykdomi šiuo atveju įstatymai, reglame ...

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Kovo 8-oji – puiki proga atsiprašyti moterų už trijų kampų kombinaciją. Už naštą, laikant tris namų kampus. Buitis, vaikų ir artimųjų, sergančiųjų priežiūra. Darbas po darbo. Kasdien. Be išeiginių. Keliaujant po Lietuvą, man moterys ne kartą sakiusios, kad laiko ir ketvirtą namų kampą. Savo vyrus. Atsiprašyti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Tarptautinė moters diena yra tinkama proga atsiprašyti moterų ir už „stiklines lubas“, kai moterims vis dar sunku kopti karjeros laiptais, nes jos neva dar ir mažiau protingos. Arba augina vaikus, o tai neva trukdys dirbti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Ir už mažesnius atlyginimus, už diskriminaciją pagal amžių – taip pat atsiprašyti. 35 metų moteris jau nurašoma, nes nebeg ...

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Toks perspektyvus ir jaunas policijos pareigūnas apie naktinio klubo tualete išžagintą ir sumuštą aštuoniolikmetę pasakė tai, ką, deja, galvoja didžioji mūsų visuomenės dalis: pati kalta! Ir prisigėrė, (tikriausiai!), ir raitėsi. Kad šio įvykio liudininkų buvo daugiau, nei tas klubas talpintų lankytojų per metus, galime spręsti iš gausių internautų komentarų. Tiesa, buvo ir tokių, kurie piktinosi tokiais „angelo sargo“ žodžiais ir požiūriu. Visais atvejais, jaunojo pareigūno perspektyvos nebe tokios  šviesios. Bet ar tai turėtų paguosti? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra neafišuojama visuomenės norma? Visų pirma, kyla klausimas, iš kur visa tai? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

Close