Lukas Vaigauskas Archives

Lukas Vaigauskas. Ne tik Putinas karu problemas maskuoja

Pastarosiomis savaitėmis minėjome „Brexit’o“ referendumo 6 metines. Vieniems - neapsiribojant britais - ši data asocijuojasi su „Briuselio diktato“ pabaiga, kitiems - pasitraukimu iš bendraminčių ir sąjungininkų rato. Tačiau nesvarbu, kuriai stovyklai žmonės būtų priskiriami, visiems tai žymėjo naują etapą ne tik šalies, bet ir viso žemyno gyvenime. Paaiškėjus referendumo rezultatams netrūko kalbų apie artėjantį Europos Sąjungos (ES) krachą, nacionalistinių dešiniųjų partijų iškilimą bei valdžios perėmimą visame Senajame žemyne ir esminius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo kurtoje valstybių tarpusavio bendradarbiavimo sistemoje. Ir iš tikrųjų - regime tektoninius pasikeitimus ne tik Europos saugumo architektūroje, bet ir šalių kooperatiniuose mechanizmuose. Tiesa, dėl priežasčių, kurios su britais visiškai nesusijusios, pirmuoju smuiku šiuo klausimu „griežia ...

Lukas Vaigauskas. „Profesionalai“ 2.0

Pirmoji „profesionalų“ vyriausybė, dirbusi 2016-2020 metais, pasižymėjo „bebravimu“, draudimais ir padidintų išmokų laikymu politinės kairės simboliu. Po to sekė ne tik „profesionalus“ ministrų kabinetas, bet „profesionali“ valdančioji dauguma apskritai, išsiskirianti karštakošiškumu, nemokėjimu skaičiuoti ir negebėjimu dėlioti prioritetų. Jeigu praėjusios kadencijos metu reikėjo stovėti demokratijos sargyboje, kaip buvo įprasta sakyti tuo metu, tai šiomis dienomis reikia stovėti valstybės sargyboje, nes susiduriame su puolimu ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, kuomet tam tikrų politinių veikėjų asmeninės ambicijos ar savybės grasina didesne žala nei bet koks išorės priešas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, prisiminkime didžiąsias batalijas dėl to, kas vyks į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimus - prezidentas ar premjerė? Nors intensyviausi mūšiai vyko pi ...

Lukas Vaigauskas. Ar į pabėgėlius mesime viską, ką turime blogiausio?

Apgulti vasaros karščio mes tapome apsupti ir kito reiškinio, kuris, kaip ir karštis, padalina visuomenę į dvi dalis. Kalbu apie masinę isteriją, kilusią dėl išaugusio migrantų srauto per rytinę Lietuvos sieną. Įspūdis toks, jog atsidūrėme ties bedugnės riba, „gyvenk arba mirk“ situacijoje. Tačiau realybė yra kitokia ir jos nepakeis nei Seime priimamos rezoliucijos, nei atskirų politikų gąsdinimas karu, žaliaisiais žmogeliukais ar kitais nebūtais pavojais. Aukštas pareigas valstybėje užimantys asmenys, pasitelkę tokią retoriką, elgiasi visiškai priešingai nei turėtų – vietoje nuraminimo, kalbėjimosi ir supratimo skatinimo jie kelia paniką ir tik dar labiau dirgina visą visuomenę, kurios psichinė sveikata, dėl beveik pusantrų metų besitęsiančios koronaviruso pandemijos bei su ja keliaujančio neužtikrintumo, ir taip yra įtempta. Stebėdamas situaciją ir girdėdama ...

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Kai buvo suskaičiuoti visi rinkėjų balsai ir prasidėjo koalicijos formavimo darbai šalia įprastų prioritetinių klausimų – mokesčiai, pensijos ar sveikatos apsauga – vietos pagaliau atsirado ir žmogaus teisėms. Buvo kalbama, jog tai yra ypatingos svarbos klausimas (abiejų liberalų partijų vadovės) ar tiesiai šviesiai rėžiama, jog beveik neįmanoma susitarti dėl „bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami, kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių“ (I. Šimonytė). Turint omenyje, kad koalicinė sutartis pasirašyta, peršasi mintis, jog dėl žmogaus teisių svarbos susitarti pavyko. Tačiau, matyt, kažkur įsivėlė klaidelė ir prioritetai buvo pamiršti. Tokią prielaidą galima daryti ne tik skaitant koalicijos sutarties projektą, bet ir stebint 3 partijų veiklą šiame pereinamajame laikotarpyje. Esmė ta, kad Aliaksandro Lukašenkos bei Vladi ...

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties po to, kai britų parlamentarai atmetė TheresosMay ir Europos Sąjungos (ES) suderėtą pasitraukimo susitarimą jau negali kilti, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino. Antradienį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose įvyko dar vienas posėdis, skirtas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES ir jo sąlygų.Jei sausio 15 dienosbalsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai, netgi įnešė komiškų elementų. Pradžiai – svarbiausi dalykai. Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti ...

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Angela Merkel pirmadienį paskelbė, jog ji po 2021 metų (arba po ankstesnių pirmalaikių) rinkimų nebesieks būti perrinkta Vokietijos kanclere. Tai – moteris matoma kaip Europos lyderė. Su jos pasitraukimu gali ateiti dar didesnės sumaišties laikotarpis Europoje. Šis A. Merkel sprendimas jokiu būdu negali būti vadinamas netikėtu. Kalbos apie jos pasitraukimą buvo girdimos jau po pernai vykusių nacionalinių rinkimų, kai jos vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), surinkusi daugiausiai balsų, de facto patyrė pralaimėjimą. Tradicinių partijų balsų dalis drastiškai smuko, o Alternatyvos Vokietijai, krašutinių dešiniųjų partijos, raumenys užaugo. CDU lyderės kolegos ir ji pati suprato, jog lemtingas 2015 metų sprendimas atverti sienas daugiau nei milijonui pabėgėlių atneš ir politines pasėkmes. Nesvarbu, kad nemaža dalis visuomenės laiko save krikščionimis ir at ...