Liutauras Gudžinskas Archives - Page 2 of 4

Tomas Bičiūnas, Liutauras Gudžinskas. Kieno vaikams skirta Tūkstantmečio mokyklų programa?

Šie metai – permainų švietimo srityje laikas. Vyriausybė, ilgą laiką užsiėmusi pandemijos suvaldymu, imasi vykdyti savo programinius įsipareigojimus. Užsimota ne tik pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą, bet ir pradėti ambicingą, iš ES lėšų finansuojamą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Šios programos idėja kyla iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminių nuostatų. Konservatoriai žadėjo visoje šalyje sukurti „Tūkstantmečio gimnazijų“ tinklą. Jau po rinkimų, naujajai vyriausybei pradėjus parengiamuosius darbus, kilo triukšmas dėl tokių planų. Daug kam nepatiko akivaizdus tokios idėjos elitizmas. Kai žioji didžiulė atskirtis tarp šalies mokyklų, ir kokiomis sąlygomis ugdomi Lietuvos vaikai, stiprinti ir taip gerai veikiančias mokyklas kitas paliekant merdėti yra mažų mažiausiai neišmintinga. Vyriausybė signalą išgirdo ir programos pavadinimą p ...

Socdemai apie mokyklų naikinimą: valdžia lyg pamotė – nori taupyti vaikų sąskaita, viską užnuodijo buhalterinis požiūris

Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams skubant įsisavinti europines lėšas, opoziciniai socialdemokratai įspėja: vadovautis vien „buhalteriniais sumetimais“ planuojant pertvarkas yra pragaištinga. Ypač – pertvarkas sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Seime penktadienį spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Tomas Bičiūnas valdančiųjų pažadus sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir savivaldybių vadina akių dūmimu. Jo vertinimu, išreklamuotoji „Tūkstantmečio mokyklų programa“ ne tik nesumažins atotrūkio, bet ir skatins jo gilėjimą. „Pati Švietimo ministrė paaiškino, kad per keletą metų „atsiras“ pusantro šimto „tūkstantmečio mokyklų“. Dabar mokyklų yra arti tūkstančio, o programoje dalyvaus 150. Ar verta sakyti, kad tokia „optimizacija“ kertasi su lygių galimybių principu? Valstybė, kaip ta pamotė iš pasakos, ruošiasi negailestingai taupyti miesteli ...

Spaudos konferencija „Mokyklų naikinimo metas“

Kiek mokyklų išliks po švietimo įstaigų tinklo „optimizavimo“? Valdantiesiems skubant „įsisavinti“ ES lėšas, socialdemokratai įspėja: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa nuskurdins 85 proc. mokyklų ir suduos mirtiną smūgį mažosioms mokykloms. „Skubėdama įsisavinti ES pinigus, valdžia ėmėsi visokių pertvarkų. Jau kalbėjome apie ligoninių naikinimą (žmonės turės važiuoti pas gydytoją į artimiausią didmiestį). Atėjo ir mokyklų eilė. Kiek jų bus uždaryta? Klestės tik saujelė išrinktųjų „tūkstantmečio mokyklų“? Net patys konservatoriai dėl to jau barasi tarpusavyje“, – pažymi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas, penktadienį Seime rengiantis spaudos konferenciją. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Rokiškio rajono švietimo įstaigų asociacijos vadovė Dainora Mineikienė, VU docentas Liutauras Gudžinskas ir buvęs mokytoja ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...

Socialdemokratai partijų susitarimą dėl švietimo pasirašys, bet su išlygomis: viena jų – nevalstybinės mokyklos

Opozicinė Socialdemokratų partija pasirašys parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų, tačiau su išlygomis, nes dalis partijos siūlymų susitarime neatsispindi. Taip nusprendė partijos valdyba ir frakcijos Seime nariai. Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad norint sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam asmeniui siekti išsilavinimo, būtina peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų. Taip pat, pasak socialdemokratų, privalu įtvirtinti principą, kad privačios švietimo įstaigos yra nesiekiančios pelno, o vaikų atrankų į mokyklas vykdymas – ribojamas. Šiuos siūlymus socialdemokratai teikia partijų susitarimo priede. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, ...

Liutauras Gudžinskas. Kokį nacionalinį susitarimą dėl švietimo turėsime: stiprų ar silpną?

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos idėja turi ypatingą reikšmę. Jos svarba gerokai peržengia rutininius švietimo politikos klausimus. Švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų. Kas dar svarbiau – visos pagrindinės šalies politinės partijos – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – pabrėžia švietimo reikšmę Lietuvos ateičiai sukurti. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą nuo pat mažens ir lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas kiekvienam šalies gyventojui teikia visokeriopą naudą tiek individo, tiek visuomenės lygiu. Be to, aktyvi ir įtraukianti švietimo politika sudaro sąlygas įgalinti žmogų, kuria jų tarpusavio solidarumo saitus ir skatina visuomenės pažangą. Sumanymas, kad šiaip jau priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios politinės jėgos sueitų ir sutartų dėl bendrų švietimo politikos gairių, yra labai ambicingas ...

Socialdemokratai – apie neišduotus leidimus mitingams: tai žmonių pilietinių laisvių ribojimas

Opozicinė Socialdemokratų partija Vilniaus ir Kauno savivaldybes ragina sudaryti visas sąlygas taikiems mitingams, taip pat pabrėžia, kad piliečių renginiams prieš kurį laiką leidimų neišdavę miestai varžo konstitucinę žmonių teisę į susirinkimus. Apie tai skelbiama trečiadienį išplatintoje partijos prezidiumo rezoliucijoje. Joje pažymima, kad Lietuvos Konstitucija sako, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus, tuo metu savivaldybės, nesuteikusios leidimų renginiams, rėmėsi abejotinais teisiniais argumentais. „Raginame Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybes prisidėti prie žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimo kultūros bei tolerancijos ugdymo, įsiklausyti į bendruomenių nuomonę ir poreikius bei sudaryti visas galimybes gyventojams įgyvendinti konstitucines teises į susirinkimų ir žodžio laisvę", – skelbiama rezoliucijoje. Pasak L ...