Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių. Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei. Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis? Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 %, kai Kauno rodikliai siekia net 15 %. Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko ...

Violeta Boreikienė. Valstybei pyragai, savivaldai – trupiniai

Violeta Boreikienė. Valstybei pyragai, savivaldai – trupiniai

Niekas turbūt nesiginčytų, kad investicijos Lietuvoje skatina pažangą ir progresą, šalies ekonominį vystymąsi, padeda kovoti su skurdu ir pajamų nelygybe. Tačiau bet kuriai vystomai ekonominei zonai arba pavienėms stambioms investicijoms turi būti tinkamai pasiruošta, kad nei verslas, nei vietos gyventojai, kurių nemaža dalis gyvena šalia pramonės zonų, nejaustų nepatogumų arba tai turėtų įtakos žmonių gyvenimo kokybei. Sparti verslo plėtra, augantis investuotojų skaičius reikalauja žymiai didesnių investicijų į inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą (vandens, nuotekų tinklų, kelių infrastruktūrą ir t. t.), o tam reikalingi papildomi finansiniai resursai. Savivaldybės, kurių teritorijose įsikūrę valstybinės reikšmės objektai (Laisvosios ekonominės zonos), nuolat susiduria su gyventojų nepasitenkinimu dėl šalia vystomų projektų. Gyventojai kartu su Kaun ...

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi. Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daug ...

Close