krizė Archives - Page 2 of 3

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Mėnuo karantino ir daugiau nei darbų turime kalbų. 5 milijardai ekonomikos skatinimo vis dar yra popieriuje ir premjero kalboje, tačiau ne realiai verslo skatinime ar gyventoju kišenėse. Visa Europa, taip pat ir Lietuva pradeda „išeidinėti“ iš karantino. Europos sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos skelbia gaires ir prognozes. Pagal Lietuvos banko prognozę Lietuvos BVP trauksis 11%. Esant tokiai sunkiai situacijai turbūt nestebina, kai vos tik prasidėjus vyriausybės posėdžiui Finansų ministras užsirūko. Matome chaosą ir bandymą rodyti tvirtą ranką Lietuvai vis labiau grimztant į ekonominę depresiją. Ir tam, kad surastume ką turime padaryti, mums verta pavartyti istorijos lapus ir pritaikyti jau priimtus sprendimus šiandienai. Naujo kurso programa gali tapti atspirties tašku. Jei pasirinksime bent dalį pinigų investuoti į strateginius projektus, galime pakl ...

Mindaugas Survilas. Regionai įspėja apie artėjančią krizę: daugės sergančių senolių, baiminamasi dėl smurto protrūkio šeimose

Įsivaizduokite situaciją: kai Lietuva pastarosiomis savaitėmis gyvena visuotino nerimo sąlygomis dėl koronaviruso, atėjęs į darbą sužinau, kad mano vadovaujamos įstaigos socialinė darbuotoja karščiuoja, turi 39 °C ir visus viruso simptomus. Esame izoliuotoje aplinkoje Ignalinos rajone mažame kaimelyje, beveik jokių instrukcijų, kaip turime dirbti tokiose krizinėse situacijose neturime. Mes esame didžiausias priklausomybių reabilitacijos centras Lietuvoje, kuriame gydosi pusšimtis žmonių, turinčių priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ir vaistų. Esame izoliuotoje aplinkoje Ignalinos rajone mažame kaimelyje, beveik jokių instrukcijų, kaip turime dirbti tokiose krizinėse situacijose neturime. Darbuotoja yra rizikos grupėje. Kartu su greitąja pagalba važiuojame iki Vilniaus, kur mus pasitinka Santaros klinikų gydytojai (labai malonus personalas). Apie 2 valand ...

Socialdemokratai siūlo planą, kaip sumažinti energetikos paslaugų kainas gyventojams

Seimo socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą ragindama skubiai peržiūrėti energetikos, tai yra šildymo, elektros, dujų, kainas nelaukiant metų galo. Pagal įstatymą, viršutines kainų ribas galima nustatyti ir metų eigoje. Situacijoje, kai didmeninės naftos ir dujų kainos rekordiškai mažos, o gyventojai dėl karantino kasdien praranda pajamas ir darbo vietas, socialdemokratų nuomone, reikia neatidėliotinų sprendimų ir solidarumo iš valstybės kapitalo turinčių bei savivaldybių įmonių. Energetines paslaugas teikiančios įmonės gautus pelnus išsimoka kaip dividendus, investuoja į užsienio įmones, leidžia reklamai, užuot sunkiu metu solidarizavusios su į krizę patekusiais Lietuvos žmonėmis. „Dabar, kaip ir per praėjusias krizes, vis kalbama apie solidarumą. Jo reikalaujama ir iš verslo, ir iš gyventojų. Valstybės kapitalo ...

R. Budbergytė: „Būtina kontrolė, kam ir kaip bus skirstomi pagalbos verslui milijardai, antraip kartosime praėjusios krizės klaidas“

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė per Biudžeto ir finansų komiteto posėdį Seime pareikalavo, kad Vyriausybė Seimui, konkrečiai Biudžeto ir finansų komitetui, pateiktų detalų ekonomikos skatinimo ir finansinių priemonių planą. R. Budbergytės teigimu, veiksminga parlamentinė kontrolė tiesiog būtina, kad milijardinė valstybės pagalba nebūtų iššvaistyta ir pirmiausia paremti bankai bei stambusis verslas, kaip nutiko praėjusios krizės metu.O juk tuos milijardus valstybė ketina skolintis, ir ši skolos našta gula ant mokesčių mokėtojų pečių. Dabar jau kiekviena diena kainuoja mažėjančias žmonių pajamas ir netgi darbo vietas, ypač sunku smulkiesiems, dirbantiems individualiai, kurie gyvendami „nuo algos iki algos“ neturėjo galimybių prisiauginti „lašinių atsargai“. “Yra abejonių, kad valstybės parama gali nueiti ne tiems, kam ji labiausiai ...

Eugenijus Sabutis. Šiandien – krizė, o rytoj?

Kelis mėnesius, o ypatingai pastarąsias kelias savaites sunku nepasimesti informacijos sraute apie pasaulį užklupusį koronavirusą. Informaciniai portalai, socialinė erdvė, televizija, radijas, pagaliau – tiesioginius pokalbius kasdieną pradedame ir baigiame dalindamiesi naujienomis, žiniomis, gandais ir viskuo, ką tik galime pasakyti apie koronavirusą. Viruso pradžia, plitimas, pasaulio bendruomenės, Europos Sąjungos, kitų valstybių, pačios Lietuvos, jos valdžios, politikų, savivaldybių, verslo ir paprastų žmonių veiksmai, neveikimas, reagavimas ar nereagavimas, laiku ar ne laiku, „turėjo būti padaryta“ ar „nepadaryta“. Visame šiame tikros ar tik tariamos informacijos vandenyne beveik nepastebimi tie balsai, kurie nekritikuoja, nemoralizuoja, neieško kiekviename žingsnyje klaidų, o sako, ką turėsime padaryti, ką būtina padaryti netolimoje ateityje, kai ši krizė ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką. Baikite gąsdinti mūsų senjorus Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „... nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (...) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“. Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę. Diskriminacija draudži ...

Opozicinės partijos kreipėsi į G. Nausėdą: krizės akivaizdoje visi turime veikti išvien

Opozicinių partijų kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą pasirašęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad aktyvesnis šalies vadovo veikimas koronaviruso krizės valdyme padidintų visuomenės pasitikėjimą valdžios veiksmais. „Dabar skelbiama informacija yra išskydusi, netiksli, kai kada – ir melaginga. Siekiame, kad visos valdžios institucijos – pozicija, opozicija, Vyriausybė ir prezidentas – kalbėtų vienu balsu, teiktų vienodą informaciją. Kitaip tariant, visuomenėje savo veiksmais keltų pasitikėjimą, o ne abejones kompetencija, nuoširdumu, o kai kada – ir gebėjimu pripažinti klaidas“, - teigia G. Paluckas. LSDP pirmininko žodžiais, visuomenės pasitikėjimą kelia tik visų valdžios institucijų suderintas veikimas ir vienodas žinojimas. Tuo metu valdžios pranešimai apie susidariusią situaciją, anot G. Palucko, lig šiol b ...