klimato kaita Archives - Page 2 of 2

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?…“

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten - medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Ne veltui mūsų protėviai garbino mišką ir jame gyvenančias būtybes, dažnai tikėdami, kad nėra nieko didingesnio nei miškų ir girių visumos šventovė. „Mirsiu aš dar negreitai. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius prastovės“, - V. Krėvės „Skerdžiuje“ dėstė Lapinas. Vis dėl to Grainiui principingai nukirtus liepą Lapino gyvenimas pasibaigė. Būtina užkirsti kelią netvariam žemės naudojimui ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Simbolinę reikšmę turintis lietuvių literatūros kūrinys, ypatingai jaun ...

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Prireikė prokurorų pagalbos, kad pastaruosius keletą metų keltos gamtosauginės problemos išjudintų visą šalies visuomenę. Sužadinti teisingumo proveržio žmonės kone kasdien praneša apie nesąžiningus, gamtą teršiančius verslininkus, į viešumą iškyla nauji teršimo faktai, o kad aplinkosaugininkai iš esmės imtų spręsti sukauptų pavojingų atliekų klausimą Utenoje, prireikė net paties prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo. Kai kurie Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai jau atleisti, virš kai kurių aplinkosaugininkų tolimesnės karjeros pakibo Damoklo kardas, o visi likę, apdalinti griežtais pavedimais, neriasi iš kailio, bandydami nors kiek sutvarkyti iš pamatų byrančią sistemą. Dauguma šalies politikų staiga tapo aplinkosaugininkais ir kaip įmanydami, teikdami visokiausius pasiūlymus, bando įsiteikti savo rinkėjams, tačiau, akivaizdu, tokių vienadienių priemonių ...

Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

- Pirmoji 2020-ųjų plenarinė sesija kupina darbų ir sprendimų: Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstant ekologinėms katastrofoms, prioritetinėmis temomis buvo klimatas ir aplinkos tausojimas. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas Europos žaliasis kursas sulaukė stipraus palaikymo. Priimtoje rezoliucijoje palankiai įvertinome Europos Sąjungos (ES) planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlome teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Taip pat norėtume nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m. Savo ruožtu raginame sukurti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Pritariame ketinimui įtraukti jūrų transportą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taip pat mažinti ...

R. Budbergytė: „Gyventojams – nekokia žinia kitiems metams“

Seimo socialdemokratai apgailestauja dėl to, kad Lietuvos gyventojų, ypač regionuose, laukia neramūs metai su valdančiųjų iki galo neįgyvendintais pažadais ir neišspręstomis problemomis, ypač viešajame sektoriuje. „Chaotiškai iš biudžeto pabarstyta po truputį pinigų atskiroms grupėms, staiga „iš kepurės ištraukti“ mokesčiai, nesprendžiant esminių pajamų nelygybės ir socialinės atskirties problemų – ne kokia žinia gyventojams kitų metų pradžiai. Praėjusieji ir dar ankstesni metai buvo ekonomikos augimo pikas. Deja, valdantieji nesugebėjo pasinaudoti ekonomikos augimo galimybėmis, pasidalinti augimo vaisiais su gyventojais, biudžete neįgyvendino netgi raštiškai įsipareigotų pažadų ugniagesiams, mokytojams, medikams. Tikėtina, laukia neramūs metai - ir žmonėms, ir valdžiai. Juolab, kad ekonomikos augimas lėtėja“, - sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa B ...

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Neabejoju, jog klimato kaita yra viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria žmonija. Nuo oro taršos kenčia ir mūsų valstybė. O ką daro valdžia? Pasiūlo taršos mokestį? Manau, kad pats laikas susiimti. Reikia imtis veiksmų, turinčių realios naudos aplinkai. Gaila, bet žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kasdien vykstančių klimato kaitos procesų ir neįvertina problemos mąsto. O juk prisitaikyti nebus galima amžinai. Turime galvoti apie ateities kartas: negalime joms palikti kraičio problemų, su kuriomis susidoroti jau gali būti vėlu. Noriu, kad mano dukros, jų vaikai ir anūkai gyventų geresniame pasaulyje. To linkiu ir Jūsų artimiesiems. Kuo galingesnis automobilis ir kuo dažniau juo važinėji, tuo daugiau perki kuro ir tuo daugiau sumoki akcizo valstybei. Ir nereikia būti aplinkosaugininku, kad suprastum klimato kaitos mastą. Šiurpą krečia tirp ...

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: automobilių taršą ribojančios taisyklės, lengvatos PVM ir diskusijos dėl Astravo atominės elektrinės

Plenarinė sesija, kaip visuomet, pilna diskusijų ir sprendimų, reikalingų Lietuvai ir Europai. Priėmėme taisyklių pakeitimus, kuriais remiantis garso ir vaizdo žiniasklaidoje bus draudžiama kurstyti smurtą ar neapykantą. Žalingiausiam turiniui, tokiam kaip terorizmo kurstymas, savitikslis smurtas ir pornografija, bus taikomos griežčiausios priemonės. Naudotojams pažymėjus, kad tam tikra medžiaga yra kenksminga arba netinkama, vaizdo įrašų platformos ir interneto svetainės bus atsakingos už tokio turinio pašalinimą. Taip pat numatyta griežčiau kontroliuoti, kad komerciniai pranešimai apie žalingą maistą ir gėrimus pasiektų mažiau vaikų, draudžiama vaikams skirtose laidose rodyti alkoholio, cigarečių, elektroninių cigarečių ir kitų tabako gaminių reklamą, reklamuojamą produktą, pardavinėti prekes. Keičiami ir reklamos televizijoje reikalavimai: jos laikas negalės vir ...