Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Dažnai politikai ieško kaltų. Pavyzdžiui, buvęs ir esamas sostinės merai aiškinasi, kurio kadencijos metu Vilniuje prasidėjo sąstingis: pasitelkiama Vilniaus kaip laivo metafora, kaip laivo, kuris vieno mero valdymo metu buvo skylėtas ir niekur negalėjo plaukti, o kito valdymo laikotarpiu – kaip be krypties, be strategijos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad jie abu yra teisūs: socialinės apsaugos srityje Vilnius ne tik neturi krypties, bet jame dar ir gyvena žmonės, kuriuos valdantieji užmiršo ir kurių nepamatė. Viešoji erdvė užpildyta idėjomis apie mistinius stiklinius rūmus, apie miestą su metro arba tramvajumi, regime dideles miesto plėtros ambicijas. Idėjos, ypatingai drąsios, yra sveikintinos, tačiau jos turi būti pagrįstos ir tinkamai įvertintos, turi būti atsižvelgta į tai, kokį realų teigiamą pokytį jų įgyvendinimas duos vilniečiams. Galbūt viena iš įgyvendin ...

Simona Damulienė. Kiek galios keisti turi jaunimas?

Simona Damulienė. Kiek galios keisti turi jaunimas?

Kiekvieną vasarą Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) nariai renkasi į Vasaros akademiją. Jau antrus metus iš eilės šis susitikimas apibendrinamas šūkiu „Įkrauk save ateičiai“.  Akademijos esmė – ugdyti savo narius bei sutelkti kairiosios minties jaunimą naujų tikslų užsibrėžimui ir bendradarbiavimui juos įgyvendinant. Ką gali pusšimtis jaunimo padaryti per tris dienas su devynių lektorių – savo srities profesionalų - pagalba? Pirmoji diena. Ko mokosi jaunieji socialdemokratai? Prie Kauno LSDJS skyriaus prisijungus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo (LPSK jaunimas) pirmininkui Tomui Jakutavičiui, stengiamasi ne tik aktyviau bendradarbiauti organizuojant abejoms pusėms svarbius projektus, bet ir stiprinant pačių jaunimiečių suvokimą, kas yra profesinės sąjungos, kokios jų galimybės ir nauda jaunam žmogui. Kalbant buvo identifikuo ...

Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius. N16

Kokio amžiaus žmogus yra tikrai suaugęs ir atsakingas už savo veiksmus? Nejau, vos sukakus 18-ai metų, jis automatiškai tampa pilnaverčiu suaugusiuoju? Tokie ir panašūs klausimai paskutiniu metu itin dažnai užduodami diskusijose, kuriose keliamas klausimas, ar verta mažinti balsavimo amžiaus cenzą iki 16 metų. Vieni piktinasi, jog 16-os sulaukęs paauglys esąs dar visiškas vaikas ir visi reikalavimai jam – pareigingai lankyti pamokas, kiti, gi, anaiptol, teigia, kad emancipacija visiškai nuo amžiaus nepriklausantis dalykas, todėl įgyti balsavimo teisę sulaukus 16-os yra būtinybė. Žinoma, didžioji dalis 16-mečių gyvena su tėvais, lanko mokyklą, turi draugų ratą ir apie gyvenimo iššūkius dar tik nutuokia. Jau prieš kelerius metus apie rinkėjo amžiaus cenzo mažinimą, išgirdę psichologai, ėmė kraipyti galvomis, esą, pats vaikas tikrai neturi susiformavusios pasaulėžiūro ...

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Tik dvi valandas nuo Lvovo – vienas įstabiausių Ukrainos gamtos kampelių. Rybnik – tikras rojus pritrenkiančiai didingų kalnų apsuptyje. Laikas čia teka lėčiau nei per kaimelį tekanti srauni kalnų upė. Regis, telieka atsiriboti nuo pasaulio, bet: „Karas visada buvo paslėptas už storo televizoriaus stiklo, po kietais knygos viršeliais. Man buvo 12 metų. Patrankos sviedinys pralėkė tiesiai virš mano galvos. Man buvo baisu. Staiga manyje viskas sudužo. Prisimenu žvakių šviesą ir pūvančio rūsio kvapą, prisimenu žmones, mirštančius iš bado… Žmonės neteko vilties… Jie virto gyvuliais“. Taip nenoriai atsiminimais dalijasi viena mergaitė Ksenija, 16 metų. Tai įvyko prieš ketverius metus Rusijai užpuolus Ukrainą Donbaso regione. Karas nesibaigia ir kitai mergaitei. „Ir šiandien mūsų miestelio prieigos vis dar apšaudomos vos ne kas dieną. Kartais tenka po pora valandų pralei ...

Tomas Bilevičius. Jaunimas ir socialinė atskirtis: vien pinigai čia nepadės

Tomas Bilevičius. Jaunimas ir socialinė atskirtis: vien pinigai čia nepadės

Gyvendami demokratinėje valstybėje iš esmės kiekvienu savo žingsniu mes prisidedame prie daugelio socialinių procesų vyksmo bei problemų ar jų sprendinių vystymo. Jaunų žmonių nedarbas, motyvacijos stoka, nusivylimas savimi, nepakankamos pragyvenimo pajamos – visa tai formuoja rimtą socialinės atskirties problemą jaunuolių tarpe. Kalbėdami apie regionus paliekančius jaunus žmones, rodos, kad specialiai pamirštame (nes kartojant problemas kasdien, jų tiesiog neįmanoma užmiršti) ne tik žmonių ekonominę, bet ir socialinę padėtį mūsų valstybėje, o ypatingai – regionuose. Socialinė atskirtis jaunų žmonių tarpe šiuo metu – itin gaji. Rodos, kad gyvename dviejose Lietuvose: vienoje iš jų jauni žmonės yra motyvuoti ir gebantys savarankiškai siekti savo tikslų, planuoti bei kurti gyvenimą, antroje – nemotyvuotas, neįsitraukiantis, socialinę atskirtį patiriantis jaunimas. A ...

Close