A. Sysas: darbdavių noras mokėti skirtingą minimalią algą pagal amžių ydingas ir antikonstituciškas

A. Sysas: darbdavių noras mokėti skirtingą minimalią algą pagal amžių ydingas ir antikonstituciškas

Socialdemokratai ydingu ir galimai prieštaraujančiu Konstitucijai vadina siūlymą nustatyti skirtingus Minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžius jauniems ir vyresniems darbuotojams. „Darbdavių atstovai vėl siūlo, kad būtų nustatytas mažesnis minimalios algos dydis jaunesniems darbuotojams ir kažkiek didesnis vyresniems. Jauni žmonės būtų diskriminuojami gaudami mažesnius atlyginimus, o darbdaviams jie būtų pigiau kainuojanti darbo jėga. Tuo tarpu vyresni, kuriems ir taip nelengva išsaugoti ir rasti darbą, taptų dar labiau nepageidaujami darbo rinkoje. Toks ydingas MMA diferencijavimas diskriminuotų ir jaunus, ir vyresnius darbuotojus“, - sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas. Jauni žmonės būtų diskriminuojami gaudami mažesnius atlyginimus, o darbdaviams jie būtų pigiau kainuojanti darbo jėga. Tuo tarpu vyresni, kuriems ir taip nelengva ...

G. Paluckas: tai, ką dėl minimalios algos jaunimui siūlo daryti verslas – visiškas absurdas

G. Paluckas: tai, ką dėl minimalios algos jaunimui siūlo daryti verslas – visiškas absurdas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas Trišalėje taryboje teikiamą ir šiandien svarstomą siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių vadina absurdišku. Pasak G. Palucko, minimali alga Lietuvoje (450 eurų „į rankas“) yra tokia, iš kurios ir taip neįmanoma pragyventi, taigi daliai žmonių ją dar mažinti būtų nepateisinama. „Siūlymas yra absurdiškas. Štai skamba argumentas esą „taip yra užsienyje“. Tačiau išvystytose ekonomikose minimali alga leidžia pragyventi, yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje. Tuo metu pas mus niekas iš minimalios algos nepragyvena. Todėl žmonės emigruoja arba ieško išeičių dirbdami per du ar tris darbus“, – sako G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad skambantys argumentai, kodėl minimalią algą reikia diferencijuoti, yra niekiniai. „Kalbama, kad jaunimui tai būtų tam tikri mainai. Suprask, įgaus patirties, n ...

V. Baranovė,  R. Duchnevič, L. Gudžinskas, L. Šedvydis. Rytoj mūsų bus daugiau!

V. Baranovė, R. Duchnevič, L. Gudžinskas, L. Šedvydis. Rytoj mūsų bus daugiau!

Mes, progresyvūs jaunosios kartos LSDP kandidatai: Vaida Baranovė, Robert Duchnevič, Liutauras Gudžinskas, Laurynas Šedvydis pristatome savo oficialią poziciją DĖL RINKIMŲ REZULTATŲ IR PARTIJOS ATEITIES Šių Seimo rinkimų rezultatai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) signalizuoja, kad atsinaujinimas nėra pasibaigęs, ir jį būtina tęsti. Po 2017 metų LSDP pajudėjo gera kryptimi keliais aspektais. Partija šiuo metu turi gerą rinkiminę programą, kuri pirmiausia yra sąžininga skaitančiojo atžvilgiu. Prie partijos atsinaujinimo prisidėjo daug jaunų žmonių, kurie 2020 metais rinkimuose dalyvavo pirmąjį kartą, ir pritraukė rinkėjų paramą iš grupių, kurios paprastai rinkimuose socialdemokratų neremia. Rinkimų matematika taip pat parodė, jog vienintelis būdas laimėti Lietuvoje yra laimint didmiesčius ir vidutinio dydžio miestus. Esminė žinia yra ta, kad progresyvūs, ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Vaidas Rusys. Pasitikėjimo kaina arba kuo daugiau draudžia, tuo daugiau geria

Vaidas Rusys. Pasitikėjimo kaina arba kuo daugiau draudžia, tuo daugiau geria

Jie atėjo su šūkiu „mes jus išblaivinsim“. Pasirinko draudimus ir nuolatinį aiškinimą, kaip kiekvienas turime gyventi. Tai lengviausias ir pastebimiausias kelias, nes labai lengva imituoti problemų sprendimą. Tačiau galiausiai joks realus rezultatas nepasiektas, nes draudimų politika ir negali atnešti jokių rezultatų, kai problemų turinti Lietuva nurašoma kaip prasigėrusi ir net nepaklausiama, kaip iš tiesų Tau galėčiau padėti? Prieš ketverius metus ir dabar Vilniaus universiteto mokslininkai paskelbė naujausią statistiką apie alkoholio suvartojimą. Prieš ketverius metus buvo 5 proc. žmonių, kurie alkoholį vartojo kasdien arba 2–4 kartus per savaitę ir išgerdavo po 20 standartinių alkoholio vienetų (pusės litro 5 proc. stiprumo aluje yra 2 vienetai). Šiandien šis skaičius yra toks pat. Nė vienas draudimas nepadėjo šiems sergantiems žmonėms, nes nė vienas „val ...

Vaida Baranovė. Ar Lietuva yra pasiruošusi Nepriklausomybės kartai politikoje?

Vaida Baranovė. Ar Lietuva yra pasiruošusi Nepriklausomybės kartai politikoje?

Vaikams, gimusiems atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šiemet sukako 30-imt. Kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzas – 25 metai. Tai reiškia, kad jeigu per 2016-ųjų rinkimus Nepriklausomybės vaikai buvo ką tik perkopę šią kartelę, šiemet sąrašuose pamatysime jau gerokai daugiau kandidatų, kurie gimė laisvoje Lietuvoje ir pasaulį mato visiškai kitaip, nei dauguma dabartinių Seimo narių. Pati esu iškelta atstovauti socialdemokratus Verkių rinkimų apygardoje, matau savo kartos atstovus kitų partijų sąrašuose, o jauniausia praeitos kadencijos seimo narė Rūta Miliūtė yra mano bendraamžė. Taip pat žinome, kad Lietuvos rinkėjai dažnai reiškia nusivylimą tuo, kad Seime dešimtmečiais sukinėjasi tie patys politikai. „Valstybės vairą laikas perimti jaunesnėms rankoms“, sako dažnas jų. Bet ar Lietuvos politinė ir žiniasklaidos klasė tikrai pasiruošusi nepriklausomybės karto ...

Close