V. Andriukaitis. Prezidento ypatinga pareiga... ir paminklas Antanui Smetonai

V. Andriukaitis. Prezidento ypatinga pareiga… ir paminklas Antanui Smetonai

Praėję Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai buvo gera proga pakalbėti apie demokratiją, jos vertybes, teisės viršenybės principą ir pačią teisinės valstybės sampratą. Diskusijų ir minėjimų centre, suprantama, buvo 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo panašumai bei skirtumai, aplinkybės, istoriniai kontekstai. Visuomenė, deja, labiau domėjosi ne pirmiau minėtų Konstitucijų deklaruojamomis vertybėmis, bet šių dienų aktualijomis, kurios neabejotinai turi ryšį su mūsų konstitucinėmis vertybėmis bei reikalavimais. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje politologai bei apžvalgininkai kalba apie viešojoje erdvėje vyraujančius „kultūrinius ar vertybinius karus”. Tai atsispindi rinkiminiuose debatuose, lemia jų rezultatus bei vienokius ar kitokius politinio šalių kurso pokyčius. 1948 m. priimtoje Visuotinėje Žmogaus teisių dek ...

Dėl grubios klaidos vadovėlyje vaikams – kreipimasis į ministeriją: faktai apie Smetoną yra iškraipyti

Dėl grubios klaidos vadovėlyje vaikams – kreipimasis į ministeriją: faktai apie Smetoną yra iškraipyti

Pasirodžius informacijai, jog 2016 metais išleistame 4 klasės matematikos vadovėlyje skelbiami tikrovės neatitinkantys faktai apie perversmo būdu prezidento postą 1926 metais užėmusį Antaną Smetoną, socialdemokratai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Ministerija raginama atsakyti, kaip tokios mokymosi priemonės patvirtinamos, taip pat – ar šis vadovėlis vis dar naudojamas ugdymo procese. Arkadijaus Kiseliovo ir Danutės Kiseliovos  sudarytame vadovėlyje pateikiamas uždavinys, kurio sąlygoje skelbiama tokia tezė: „1926 m. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona". Taip pat priduriama: „Praėjus 83 metams, vyko septintojo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Juose šalies vadove išrinkta Dalia Grybauskaitė." Į netikslius istorinius faktus dėmesį atkreipęs Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Andriukaiti ...

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

Kviečiame prisiminti 2018-aisiais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro duotą interviu laikračiui „Socialdemokratas“, kuriame prisimenami svarbiausi gyvenimo įvykiai: nuo vaikystės Kaune bei kalinimo lageryje iki akademinio darbo ir politinės karjeros. Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės Akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą, ir linki Lietuvos žmonėms ne tik išmokti drąsiai reikšti savo nuomonę ir vertinti, o jeigu reikia, kritikuoti kitų idėjas ir siūlymus, bet i ...

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Kol politikai leis sau spekuliuoti istorine tiesa balindami neišbalinamas dėmes, tol etišką politinę kultūrą matysime kaip savo ausis. Šiuolaikinę, demokratiniais principais grįstą  švietimo politikos ir  pedagogikos reformą  galėsime pamiršti. Toliau bus velkamasi karbauskių ir dešiniųjų radikalų nurodyta kryptimi. Galiausiai, įstrigsime normaliam žmogui nesuprantamoje, absurdiškoje „gera morale“ grindžiamoje švietimo politikoje. Štai Laisvės partija savo švietimo politikos reformos programoje rašo: „13. Parengti tautinių mažumų švietimo strategiją, kuria būtų siekiama spręsti ugdymo kokybės netolygumus bei švietimo paslaugų prieinamumo klausimus visoje Lietuvoje.“. Įdomu, kaip konkrečiai Laisvės partija šią programinę nuostatą  ruošiasi  įgyvendinti? Antraip nei liberalų ir ypač Laisvės partijos siūloma tikėtinai demokratinio švietimo politika, konservatoriai nes ...

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir  istorinis meilės Lietuvai planas

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Skaitau Seimo nario  prof. Arūno  Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai“. Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai“. Tekste dominuoja  apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš  elementarios baimės  nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai. Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respub ...

Arkadijus Vinokuras. Nesiliaujantys visų dipukų išsisukinėjimai

Arkadijus Vinokuras. Nesiliaujantys visų dipukų išsisukinėjimai

Kelios mintys pasiskaičius K. Girnių. Vilniuje, ponios ir ponai, reikia būti visišku bepročiu, kad sutikus Tiesą ją atpažintum. Todėl retas, bet akylus etiškas skaitytojas, perskaitęs mano komentaro pavadinimą, tuojau pasipiktinęs reaguos. Juk tikrai ne VISI dipukai taip elgiasi? Ir šis skaitytojas bus teisus. Tai štai, Kęstučio Girniaus straipsnio pavadinimas „Nesiliaujantys priekaištai laisvės kovotojams“ mano nuomone pažeidžia akademinę ir žurnalistinę etiką. Išvertus K. Girniaus straipsnio pavadinimą į žmogišką kalbą, jis skamba šitaip: „Visi partizanų kritikai kaltina visus laisvės kovotojus“. O jeigu keliantys klausimus dar ir yra žydų kilmės? Juk doras lietuvis niekaip nekvestionuoja dešiniųjų politkorektiškai sudėliotos ir visuomenei primestos vienos istorijos naratyvo idėjos? Kai šovinistine šizofrenija paveikti visokie net ir su demokratinio konserva ...

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

Vasaros „Santaroje“ publikuotas interviu su prezidentu Gitanu Nausėda „Kultūra yra svarbiau...“, tapo pretekstu Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje surengti pokalbį – konferenciją „Kultūra amžių kaitoje. Prezidentai ir jų prioritetai“. Dėl užimtumo Briuselyje, į Marijampolę negalėjęs atvykti eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis atsiuntė savo apmąstymų video įrašą, kuris gausiai susirinkusią Sūduvijos inteligentiją privertė ne tik atsigręžti į pirmųjų „Varpo“ dūžių žadinamą Lietuvą, bet ir gebėti įsiklausyti į dažnai aimanuojančio varpo kvietimą... šiandien, čia, ir dabar. Esu įsitikinęs, kad yra daug argumentų, verčiančių diskutuoti apie politinės kultūros fenomeną įvairiais aspektais. Juk 2020 metais minėsime ir jau mūsų laikų Lietuvos parlamentinės demokratijos 30-metį, susišauk ...

Close