Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai

Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai

Šalies merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė gyventojams klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė Prezidento teikiamoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, kurios savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. ...

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Principas „Darbas – geriausia kovos su skurdu priemonė“, deja, šiandien tinka ne visais atvejais. Šį principą dar labiau sumenkina COVID-19 pandemijos padariniai, kai dalis dirbančiųjų prarado ir šiaip jau nedideles pajamas. Gėdingai mažus atlyginimus uždirbančių ar uždirbusių žmonių padėtis, esant ekonomikos nuosmukiui, tampa dar silpnesnė. Europos Parlamentas, siekdamas įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, paragino Europos Komisiją ir ES valstybes užtikrinti deramą minimalų atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo. Pandemija tik dar labiau padidino problemas Duomenys rodo, kad dar iki pandemijos 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba (Lietuvoje – 7,9 proc.). Dažnai tai reiškia vaikų, moterų skurdą, maisto trūkumą ir negalėjimą net pasvajoti apie nuosavą būstą. Tenka konstatuoti, kad iki pandemijos minimalus ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Daugelis Europos valstybių, gelbėdamos savo ekonomikas, ėmėsi įvairių priemonių, kad išsaugotų žmonėms darbo vietas ir pajamas. Pirmiausia, žinoma, dėl vartojimo – ekonomikos variklio. Jei žmogus turi darbą ir gauna atlyginimą, jis perka paslaugas, prekes, o įmonės turi užsakymų ir samdo darbuotojus. Didėja nedarbas – mažėja ir žmonių, galinčių įsigyti prekes bei paslaugas, įmonės turi dar mažiau užsakymų, kyla dar viena atleidimų banga. Lietuvoje mes ne tik vėluojame, tačiau ir nesimokome iš kitų šalių, kuriose matome pasiteisinusius sprendimus. Visų pirma, dalis Vyriausybės pažadėtų 6 milijardų eurų yra netikri. Į juos įskaičiuoti mokesčių atidėjimai – verslas juos vis tiek turės sumokėti. Į šią sumą taip pat įskaičiuota ir bankų galimybė skolinti papildomus 2,5 milijardo eurų iš savų rezervų (bankai tikrai neprivalo to daryti). Tad kalbame tik apie kur k ...

V. Blinkevičiūtė: investicijos į vaikus ar vaikiški bilietai į skurdą?

V. Blinkevičiūtė: investicijos į vaikus ar vaikiški bilietai į skurdą?

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi: ir Europos Sąjunga, ir Lietuva vis dar per mažai investuoja į vaikus. Europarlamentarė teigia, kad vaikai turi tapti pirmuoju valstybės investicijų pasirinkimu, ir klausia: „Ką renkamės: investicijas į vaikus ar vaikiškus bilietus į skurdą?“ Gerbiama Vilija, kaip vertinate siūlymą jau kitais metais Lietuvoje tiekti nemokamus pietus ir ikimokyklinukams, ir pirmokams? Žinoma, pritariu. Aš – už investicijas į vaikus. Į garantuotą vaikystę. Labai gerai, kad savivaldybėms ir mokykloms siūloma leisti pačioms nutarti, koks maitinimo būdas (švediškas stalas ar maistas porcijomis) priimtinas ir mokiniams, ir jų tėvams. Ir teigiu, kad toks nemokamas maitinimas būtų pakeliama našta valstybei. Juk 2008 metais ...

Close