R. Budbergytė: sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse bankai elgtųsi taip, kaip Lietuvoje

R. Budbergytė: sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse bankai elgtųsi taip, kaip Lietuvoje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė Lietuvos bankų asociacijos teiginius apie tai, kad pinigų išgryninimo paslaugos neprieinamos 10 km atstumu tik keliose Lietuvos miškingose vietose, vadina visuomenę erzinančiu pareiškimu. „Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri gavo atsakymus iš regionų, rodančius, kad bankai efektyvindami savo veiklą ir siekdami pelno, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios apribojo žmonių galimybes - atitolino finansines paslaugas nuo gyventojų. Ypač - rajonuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Taigi, bankai gali girtis, bet tokie pareiškimai tik erzina visuomenę, juk ir Lietuvos bankas skelbia apie tai, kad bankomatų skaičius Lietuvoje santykinai yra vienas mažiausių, lyginant su Europos Sąjungos šalimis“, - sako R. Budbergytė. Nuo 2015 metų bankomatų sumažėjo dešimtadaliu, uždaryta š ...

G. Paluckas susitiko su G. Nausėda: radome daug bendrų tikslų

G. Paluckas susitiko su G. Nausėda: radome daug bendrų tikslų

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu aptarė politines aktualijas, šalies vadovo lūkesčius politinėms partijoms, įvertino specialiųjų tarnybų pateiktą šalies grėsmių ataskaitą. „Prezidentas be stipraus vykdomosios valdžios palaikymo savo iškeltų tikslų ­– tiek dėl biudžeto perskirstymo, tiek dėl socialinės atskirties mažinimo, tiek dėl darbo užmokesčio skirtumų atotrūkio mažinimo sostinėje ir regionuose – vienas tikrai neišspręs. Apsikeitėme nuomonėmis ir radome daug bendrysčių“, - po susitikimo Prezidentūroje komentavo G. Paluckas. Pasak LSDP pirmininko, socialdemokratai palaikys G. Nausėdos siūlomas antikorupcines iniciatyvas, kurios yra svarbios. „Pageidautina, kad visos partijos įsipareigotų ir priimtų tuos siūlymus, kuriuos teikia prezidentas – jie yra logiški ir priimtini“, - teigė G. Paluckas. ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

Minimali alga Europos Sąjungos (ES) šalyje turėtų siekti ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo, teigia Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė viliasi, kad ES svarstomas pasiūlymas dėl minimalios algos virs ne rekomendacija, o įpareigojimu. „Europos Komisijos vadovė pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos ES. Ji minėjo, kad siūlymai bus pateikti per 3 mėn. Vadinasi, jau net ir konservatoriai supranta, kad ES reikia minimalaus atlyginimo. Socialdemokratai siekia, kad minimali alga būtų ne mažesnė nei 60 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė V. Blinkevičiūtė. Lig šiol Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Pasak europarlamentarės, ES dėl minimalios algos negali apsiriboti vien ...

J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

Europą apėmusios keturios krizės – ne tik socialinė ir ekologinė, bet ir politinė bei ekonominė, perspėja Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas. „Šios keturios krizės viena kitą papildo, o kartu ir persidengia. Nė viena jų negali būti išspręsta neužkertant kelio didžiulei įsišaknijusiai nelygybei bei nepakeičiant mūsų ekonominės, politinės, socialinės ir ekonominės sistemų. Tai reiškia, kad Europai reikalingas visiškai naujas – progresyvios Europos – kelias“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė J. Olekas. Europarlamentaras priminė, kad, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva pasaulį niokojančios klimato kaitos krizės yra paveikta labiausiai Europoje. Kova už mūsų planetos išlikimą - tai ta pati kova už visiems vienodą teisingumą. „Mūsų ekonomika, ką ir kaip pagaminame ir naudojame, peržengia planetos išteklių ribas. Tai mus ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Dabar turime laikytis kietai. Ir toliau – tik kietai. Kalbu ne tik apie vis didėjantį Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais. Kalbu apie gerovės valstybės kūrimą. Toks yra mūsų, socialdemokratų, tikslas. Per rinkimus Prezidentas teigė, kad gerovės valstybė yra tokia, kurioje nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Nesiginčysiu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Vis dėlto mums, socialdemokratams, yra ir bus svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, pirmiausia juk ir iškeltas šis tikslas. Laukia nuožmi kova. Savaime tai neįvyks. Kokių sprendimų reikia? Kodėl mažieji moka daugiau? Jei norime išties sukurti gerovę, reikia radikalių, o ne kosmetinių ar net visuomenę apgaunančių sprendimų. Pirmiausia, ...

Socialdemokratai siūlo didinti pelno mokesčio tarifą

Socialdemokratai siūlo didinti pelno mokesčio tarifą

Socialdemokratai siūlo juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą nuo 15 procentų iki 20 procentų. Tokią įstatymo pataisą registravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas ir seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas Gerovės valstybė be pinigų - Gerovės valstybė be ateities. „Įstatymo projektą parengti paskatino keletas faktų: tarptautinių ekspertų nuolatinės pastabos dėl išbalansuoto darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo, kaimyninių šalių didesni pelno mokesčiai bei nesibaigiančios kalbos apie Gerovės valstybę. Juk visi žinome, kad Gerovės valstybė be pinigų - Gerovės valstybė be ateities. Siūlau nedidinti mokesčių ar įvedinėti naujų atskiroms verslo rūšims, o padidinti pelno mokestį 5 procentiniais punktais ir prilyginti jį kaimyninių šalių dydžiui“, - sako siūlymo iniciatorius Algirdas Sysas. Socialdemokratų manymu, prieš biudžeto svarsty ...

Close