gerovė Archives

L. Jonauskas: Seime po svarstymo pritarta 2022-iosius skelbti Gyvūnų gerovės metais

Po svarstymo Seimo plenarinių posėdžių salėje pritarta Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko siūlymui Seimo nutarimu 2022-uosius paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Liko vienas balsavimas iki nutarimo priėmimo. Pasak L. Jonausko, šiuo nutarimu siekiama šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą. „Pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Brandžioje visuomenėje žiaurus elgesys su gyvūnais yra netoleruojamas. Tokie atvejai daro gėdą mūsų valstybei. Manau, kad visuomenės švietimas yra svarbi dedamoji, kuri gali padėti spręsti daugelį su gyvūnų gerove susijusių problemų. Jei visuomenėje toks elgesys nebus toleruojamas, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų ims mažėti. Gyvūn ...

Psichoterapeutas Andrius Kaluginas: „Turime vienytis dėl mūsų visų gyvenimo kokybės“

Lietuviai geba puikiai susitelkti atėjus krizei – tai matėme ir karantino metu, kuomet sparčiai daugėjo įvairių socialinių iniciatyvų, gerumo akcijų. Tačiau grėsmei išnykus su ja dingsta ir vienybė bei pasitikėjimas. Turime dirbti, jog nuolat pasitikėtume vienas kitu ir nebijotume paprašyti pagalbos, sako psichoterapeutas, santykių ekspertas Andrius Kaluginas. Su juo pasikalbėjome apie gresiančias karantino pasekmes visuomenei, pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais ir sudėtingą vienišumo problematiką. - Per karantiną daug žmonių greičiausiai pirmą kartą susidūrė su tokiu vienišumu – jų negalėjo aplankyti vaikai, kaimynai, ir nors kai kurie naudojosi nuotolinio ryšio priemonėmis vis dėlto jos nepakeičia gyvo bendravimo. Kaip manote, kokių pasekmių gali atnešti šis ilgas vienišumo laikotarpis? - Pradėkime nuo to, kad vienišumas ir socialinė izoliacija yra skirtin ...

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Kokybiškas, nemokamas ikimokyklinis ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos socialinės padėties. Lietuvoje veikia apie 1300 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (skaičiuojant kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis bendrojo ugdymo mokyklose), kuriose ugdoma kiek daugiau nei 100 000 vaikų. Jų ugdymui skiriama apie 300 mln. eurų (valstybės, savivaldybės lėšos ir tėvų įnašai). Jeigu analizuosime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą skirtingose savivaldybėse, tai jis svyruoja nuo 14 iki 67 procentų (Valstybinio audito ataskaita, 2018 m.). Taigi, ne visos savivaldybės gali pasigirti, kad pakanka vietų valstybiniuose darželiuose. Turtingesnės šeimos samdo aukles ar veda vaikus į privačias ugdymo įstaigas, o ką daryt gyvenantiems kukliau? Dauguma šeimų pageidauja vesti vaikus į valstybinį darželį, o kai negauna vie ...

Griežtesnes bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais stabdo valdantieji – ir Seime, ir Vyriausybėje

Po masinių gyvūnų išlaisvinimo operacijų iš vadinamųjų „daugyklų“, kur šunys ir kiti gyvūnai laikomi bei veisiami baisiomis antisanitarinėmis sąlygomis, dažnai pusbadžiu, imta kalbėti apie nepakankamą tokių daugintojų kontrolę ir bausmes. Apie poreikį griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais prabilo ir Lietuvos policijos vadovas, ir už gyvūnų gerovės kontrolę atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasirodo, kad griežtinti bausmes per šią kadenciją Seime buvo siūloma ne kartą. Socialdemokratų pateiktai baudžiamojo kodekso pataisai buvo pritarta po pateikimo, tačiau, nors svarstymas buvo numatytas 2018 metų rudens sesijoje, valdantieji per dvejus metus jos taip ir neįtraukė į Seimo posėdžių darbotvarkes. Vyriausybė pasisakė, kad pataisos perteklinės, o galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia pasiekti iš esmės tą ...

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

Ištraukiau laimingą bilietą. Interviu su Jurga Marcinkevičiūte

„Tikrai nenusipelniau, kad iš manęs imtų interviu. Garbės žodis, čia ne koketavimas“, – išgirdau atsakymą, kai su Jurga Marcinkevičiūte pradėjau tartis dėl interviu. Supratau, kad lengva nebus, o ir interviu nebus toks, kokį įsivaizdavau. Jame nebus mažytės mergaitės su kasytėmis, gražių šeimos nuotraukų. Ji nemėgsta fotografijų. Gyvenime paprasta, nuoširdi ir draugiška. Tačiau, jeigu reikia, rėžianti tiesą į akis, ginanti savo vertybes ir įsitikinimus. „Tėtė sakydavo, kad jeigu būčiau gimusi berniuku, būčiau geras kareivis“, –pusiau juokais, pusiau rimtai apibūdino save pašnekovė. Šiandien J. Marcinkevičiūtė dirba valstybės tarnyboje, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, Teismų praktikos departamento Teisinio bendradarbiavimo ir informacijos skyriaus vyriausiąja specialiste. Mintimis apie gyvenimą, laisvę ir pasitikėjimą, drąsą būti savimi, svajones i ...